Teisės normos ir teisės principai


Teisės referatas.

Pirma dalis. Teisės normos. Įvadas. Teisės normos sąvoka. Teisės normos samprata. Esminiai teisės normos požymiai. Teisės normos struktūra. Teisės normų klasifikacija. Teisės normų kolizija. Išvados. Antra dalis. Teisės principai. Teisės principų sąvoka. Teisės principų vieta teisės sistemoje. Teisės principų ir teisės normų palyginimas. Teisės principų funkcijos. Teisės principų taikymo reikšmė ir problema. Teisės principų klasifikacija. Naudota literatūra.


Žmonių elgesiui bei jų visuomeniniams santykiams didelę įtaką daro ne tik tokie nenormatyviniai elgesio reguliatoriai kaip įsitikinimas, įprotis, instinktai ar įsiūtis, bet ir nemažiau svarbūs visuomeniniam – ypač teisiniam – gyvenimui normatyviniai socialinių normų grupės reguliatoriai - teisės normos. Teisės norma – tai viena iš pastebimiausių bei visuomenei bene didžiausią įtaką darančių norminių visuomenės elgesio reguliatorių. Norint suprasti šio svarbaus teisės sistemos elemento svarbą visuomenei ir teisei, privalu išsiaiškinti jo sampratą, svarbiausius požymius bei klasifikacijas, kurias išplėtojo teisės mokslo autoritetai, kurių vieni įtakingiausiais referato rengėjų

Referate tam tikslui yra panaudota A. Vaišvilos, L. Baublio apibendrinta teisinės literatūros medžiaga.

Teisės norma ne visą teisės egzistavimo laiką buvo suprantama vienodai. Skirtingų epochų, taip pat ir teisinės minties atstovų pateikia savitų teisės normos aiškinimų.

Anot XIX a. teisės autoriteto H. Kelzeno, svarbu atskirti teisės normą nuo teisės taisyklės, kadangi pastarąsias tik aprašo teisės mokslas, o pirmąsias sukuria bei taiko teisinė valdžia. Įdomu tai, kad teisės normos taikomos ne teisės subjektams, kurių elgesį reguliuoja, bet pareigūnams, kuriuos įgalina ir įpareigoja taikyti prievartą normose aprašytais atvejais. H. Kelzenas, atskleisdamas teisinio pozityvizmo atstovams būdingą įsitikinimą, pareiškia, kad teisės norma negali būti vadinama teisinga ar klaidinga, o gali būti tik galiojanti arba nealiojanti. Galime pastebėti, kad net ir pačios teisės normos reikšmė teisėje yra suabsoliutinta – kiti teisės elementai yra savotiškai atmetami, o pačios teisės normos neprivalo būti moralios. Moralumas, vertybės, pasak H. Kelzeno, yra atitikimas nustatytoms teisės normoms.

Teisės teoretikai išskyrė tam tikrus požymius, kuriuos turi atitikti normos tam, kad galėtų tapti teisės normomis. Savo ruožtu šie požymiai susikirstyti į formaliuosius bei turininguosius požymius. Formalieji teisės požymiai kuria teisinę techniką bei nurodo formą, kurią turi įgauti turiningieji požymiai, kad galėtų funkcionuoti, o turiningieji požymiai išreiškia vertybinius teisės normos tikslus.

Bendrumas – teisės normos reguliuoja tipines, o ne konkrečias situacijas.

Formalus apibrėžtumas – teisės norma yra formuluojama labai tiksliai, nedviprasmiškai.

Institucinis požymis – teisės normoms būdingas ypatingai glaudus ryšys su valstybe: (i) valstybė sukuria teisines taisykles arba jas sankcionuoja; (ii) valstybė prižiūri, ar teisės normų laikomasi ir skiria sankcijas normų pažeidėjams.

Sistemiškumas – teisė funkcionuoja kaip sudėtinga teisės normų sistema, kur vienos normos gali veikti tik sąveikoje su kitomis normomis.

Valstybinės prievartos garantas – valstybė gali naudoti sankcijas ar net prievartą normos nesilaikančio asmens atžvilgiu.

  • Teisė Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Einoras
  • 11 puslapių (2463 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Teisės normos ir teisės principai
    10 - 2 balsai (-ų)
Teisės normos ir teisės principai. (2017 m. Gegužės 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-normos-ir-teises-principai.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 23 d. 23:40