Teisės normos kursinis darbas


Teisės kursinis darbas. Santrauka. Įvadas. Literatūros apžvalga. Teisės normos, jų sąvoka, požymiai. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Teisės normų struktūra. Teisės normos rūšys. Baudžiamojo proceso normų samprata. Baudžiamojo proceso normų struktūra. Baudžiamojo proceso normų klasifikacija. Tyrimas – palyginimas. Išvados. Literatūra.


Šiame darbe bus aptarta teisės normos, kurios yra matomiausias teisės elementas, sąvoka, pagrindiniai jos požymiai. Šio darbo tema pasirinktos teisės normos analizė, kadangi būtent teisės normos užtikrina teisės sistemos veikimą ir garantuoja visos teisės sistemos pastovumą. Antroje darbo dalyje bus nagrinėjama, kuo teisės normos skiriasi nuo kitų ne socialinių normų. Taip pat bus aptarta teisės normų vidinė struktūra ir teisės normų rūšys, atsižvelgiant į įvairius klasifikavimo kriterijus.

Teisės normos turi specifinius bruožus, atskiriančias jas nuo kitų socialinių normų. Skirtingi autoriai išskiria, jų manymu, reikšmingiausius teisės normos požymius. Pavyzdžiui, M.N. Marčenko nurodo šiuos teisės normos požymius:

Dar vienas teisės normos požymis – jos norminis pobūdis. Jis reiškia, kad teisės norma nustato konkretaus visuomeninio santykio dalyviams elgesio taisykles, t.y. jų teises ir pareigas. Teisės normose yra nustatoma valstybė ( visos visuomenės ) valia, kuri ir sudaro teisės esmę. Teisės normose nustatytos teisės rodo, ką asmuo gali daryti, o pareigos – ką jis privalo atlikti arba ko negali daryti. Teisės normose pareiga gali būti formuluojama dvejopai – kaip įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ( pvz.: įpareigojimas laikytis Kelių eismo taisyklių ), arba kaip draudimas neatlikti tam tikrų veiksmų ( pvz.: draudžiama nesilaikyti Kelių eismo taisyklių ). Teisės normos suteikia asmeniui laisvę įgyti, naudotis tam tikra vertybe, o iš kitos pusės apriboja jo veiksmų laisvę, įpareigodama atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau teisės norma asmens teisių laisvę apriboja tik tiek, kiek to būtinai reikia garantuoti kito asmens teisių laisvei.

Teisės normoms būdingas dar vienas požymis – formalus apibrėžtumas. Terminas “formalus” reiškia, kad teisės normos yra išreikštos valstybės norminių aktų oficialiuose tekstuose ( pvz.: įstatymuose, vyriausybės nutarimuose, įsakymuose, potvarkiuose ir t.t. ). Terminas “apibrėžtumas”

Taigi, apžvelgus teisės normų požymius, galima formuluoti naują teisės normos apibrėžimą. Teisės norma – tai valstybės ar jos įgaliotų institucijų išleisto ir saugomos visiems privalomos, formaliai apibrėžtos elgesio taisyklės, kurios visuomeninių santykių dalyviams nustatė teises ir pareigas ir kurių vykdymas garantuojamas abipuse nauda arba prievarta. Šis apibrėžimas suformuluotas, remiantis formaliaisiais teisės normos požymiais. Ne visi teisės teoretikai teisės normos apibrėžimuose nurodo visus šiuos požymius. Pavyzdžiui, S. Vansevičius dar nurodo, kad teisės normos – tai bendrosios elgesio taisyklės, tačiau neakcentuoja, kad jų vykdymas pagrįstas abipuse nauda. Kadangi teisės norma yra sudėtingas teisės elementas, suformuluoti tikslų ir universalų jos apibrėžimą, apimantį visus požymius, labai sunku.

Socialinės normos yra elgesio taisyklės, kurių vykdymas garantuojamas abipuse visuomeninių santykių dalyvių nauda, valstybinio ar visuomeninio poveikio priemonėmis. Socialinės normas sukuria valstybė, organizacija ar kolektyvas. Atsižvelgiant į tai, kas nustato socialinę normą ir kuo garantuoja jos vykdymą, socialinės normos yra skirstomos į teisės normas, papročius, moralės, religijos, politines, ekonomines, organizacijų normas.

Teisės normos reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius ir tik tuos, kuriuos galima išoriškai kontroliuoti. Moralės normos gali reguliuoti ir tuos santykius, kurie nepriskiriami teisiniam reguliavimui ( pvz.: draugystė, meilė, įsitikinimai ir t.t. ). Taigi, moralė reguliuoja daugiau visuomeninių santykių negu teisė, tačiau reguliuoja ne visus santykius, kurie įeina į teisės normų reguliavimo sritį. Moralė nereguliuoja žmonių poelgių, kurių neįmanoma įvardinti kaip moralius ar amoralius, kurie yra grynai techninio pobūdžio.

Teisės normos yra griežtai apibrėžtos ir suformuluotos, nurodant teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar išnykimo pagrindus. Tuo tarpu moralės normos neturi tokio apibrėžtumo ir jose gali būti išsakoma tik bendra pareiga. Moralės normose gali būti teisės be pareigos.

Moralės normos nėra suformuluotos, įtvirtintos specialiuose rašytiniuose šaltiniuose. Jos paprastai egzistuoja žmonių sąmonėje, neturi griežtos sistemos. Teisės normos, atvirkščiai, yra suformuluotos oficialiuose aktuose, sudaro vientisą sistemą.

Teisės normos, kurios yra visuotinai privalomos, užtikrinamos abipuse nauda ir valstybės prievartos priemonėmis. Tuo tarpu, moralės normos pagrįstos vidiniu žmonių įsitikinimu, abipuse nauda ir visuomeninio poveikio priemonėmis.

Į moralės normas labai panašūs ir papročiai, t.y. per ilgą laiką susidariusios bendros elgesio taisyklės, korios tampa žmonių įpročiais. Šiuo atveju mes kalbame ne apie vieno konkretaus žmogaus per gyvenimą įgytus įpročius, bet apie elgesį, kuriam pritaria ir kurio laikosi atitinkamas kolektyvas. Papročiai susidaro per ilgą laiką, nėra jokios išorinės jėgos, kuti garantuotų jų vykdymą. Papročiai yra dar mažiau apibrėžti nei moralės normos, tačiau jų reikšmė teisės normoms nuo to nesumažėja.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (5974 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Teisės normos kursinis darbas
    10 - 2 balsai (-ų)
Teisės normos kursinis darbas. (2015 m. Birželio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-normos-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 15:42