Teisės normos struktūra Sankcija


Teisės kursinis darbas.

Įvadas. Teisės normos struktūra. Teisės normos struktūros sąvoka. Sankcija. Sankcijos sampratos problema. Sankcija pagal tikslų pobūdį. Sankcija pagal raiškos būdus. Sankcija pagal struktūrą. 10. Teisės normos analizė. 12. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas: Išaiškinti teisės normos struktūrą.

Darbo uždaviniai:

3.Išnagrinėti sankciją pagal tikslų pobūdį, raiškos būdus, strukūrą.

Darbo objektas: Teisės normos strukūra.Sankcija: rūšių pagal tikslų pobūdį, pagal struktūrą praktinių pavyzdžių analizė.

Darbo metodas: Mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, apibendrinimo metodas. Būtent šiame darbe išstudijavę norminę literatūrą rašomos temos klausimu atskleisime teisės normos struktūros sampratą, rūšis ir jų pagrindinius aspektus, struktūrą ir kitus klausimus susijusius su rašoma darbo tema.

Kaip minėta ankščiau, teisės norma – tai dažniausiai teisėkūros subjektų suformuluota visuotiniai privalomo elgesio taisyklė, veikianti kitų teisės normų sistemoje. Tai, kad visoms teisės normoms būdingi tie patys požymiai (norminamasis pobūdis, dažniausiai ir formalusis apibrėžtumas, visuotinis privalomumas, sistemingas, bendrumas), kartu reiškia, kad teisės normos teisėkūros procese turi būti sudaromos ne bet kaip, o laikantis tam tikrų, visoms teisės normoms bendrų reikalavimų. Teisės normų veikimo kitų teisės normų sistemoje būtinybė neišvengiamai reikalauja ne tik kurti sisteminius ryšius tarp atskirų teisės normų, bet ir vienodinti teisės normų sandarą, teisės normas sudaryti pagal tuos pačius reikalavimus ir tokiu būdu palengvinti tiek egzistuojančių teisės normų sujungimą į bendrą teisės normų sistemą, tiek naujų, ateityje atsirasiančių teisės normų įtraukimą į šią sistemą neardant teisės normų sistemos vidinės darnos. Taigi atsiranda galimybė ir poreikis analizuoti ir vertinti ne tik atskirų teisės normų ar jų grupių sandarą (struktūrą), bet ir teisės normos sandarą( struktūrą) bendrai.

Kokie gi reikalavimai keliami teisės normos sandarai (struktūrai) ?

Pirmiausia, kadangi teisės normos norminamasis pobūdis reikalauja, kad teisės norma reguliuotų visuomeninius santykius, nustatytų jų dalyviams teises ir pareigas, akivaizdu, kad teisės norma turi nurodyti, kokius visuomeninius santykius ji reguliuoja, su kokiomis aplinkybėmis (teisės teorijoje dar vadinamomis teisiniais faktais) sieja teisės normos numatytų teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

Antra, iš teisės normos norminamojo pobūdžio taip pat seka, kad teisės norma turi numatyti elgesio taisyklę, t.y. teisės normos reguliujamo visuomeninio santykio dalyvių teises ir pareigas, jų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą atsiradus ankščiau minėtoms teisės normoje numatytoms faktinėms aplinkybėms.

Trečia, iš teisės normos visuotinio privalomumo požymio seka, kad turi būti numatytos prievartos priemonės, kurios būtų taikomos, jei teisės normos nustatytos elgesio taisyklės nebūtų laikmasi savanoriškai, jei ji būtų pažeidinėjama. Šiuos reikalavimus įgyvendina atskiros teisės normos struktūrinės dalys, dar vadinamos teisės normos struktūros elementais, - hipotezė, dipozicija ir sankcija. Šios tarpusavuje susijusios teisės normos struktūrinės dalys kartu ir sudaro teisės normos struktūrą. Taigi, sankciją kaip normos struktūrą aptarsime detaliau.

Jei hipotezė ir dispozicija kaip teisės normos vidinės struktūros elementai teisinėje literarūroje paprastai yra apibrėžiamos daugiau ar mažiau vienodai, tai dėl sankcijos apibrėžimo teisės teorijoje iki šiol nėra vieningos nuomonės.

Pirmoji su sankcijos apibrėžimu susijusi problema yra ta, kad sankcija gali būti suprantama arba tik negatyviai, arba tiek negatyviai, tiek pozityviai.

Negatyviąją (siaurąja) prasme sankcija – neigiamos pasekmės, kurios kyla, jei asmuo nesilaiko jam nustatytų elgesio taisyklių, nevykdo savo pareigų. H. Kelsenas sankcijas aibrėžė kaip prievartos aktus, kuriuos teisinė tvarka numato kaip rekcijas į veiksmą arba susilaikymą nuo veiksmo. Sankcijas H.Kelsenas skirstė į bausmes arba civilinius išieškojimus, pasireiškiančius priverstiniu blogybės padarymu arba ( negatyviąja prasme) priverstiniu gėrybės atėmimu.

Plačiąja prasme sankcija – ne tik reakcija į teisės normų nustatytų elgesio taisyklių pažeidimą, bet ir reakcija į teisėtus, visuomenei naudingus asmens veiksmus, o kartais netgi į tokius veiksmus, kurių atlikti teisės normos asmens neįpareigoja. Pastarosios, su elgesio taisyklių pažeidimais nesiejamos sankcijos vadinamos pozityviosiomis sankcijosmis.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3701 žodis)
  • Kolegija
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 33 KB
  • Teisės normos struktūra Sankcija
    10 - 7 balsai (-ų)
Teisės normos struktūra Sankcija. (2016 m. Gegužės 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-normos-struktura-sankcija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 15:55