Teisės pagrindai paskaitų pateiktys


Teisės konspektas. Teisės pagrindai. Norminis teisės aktas. Įstatymus ir poįstatyminius aktus. Konstitucinius ir paprastus. Įstatymo leidybos iniciatyvos teisė. Įstatymo projekto svarstymas. Įstatymo projekto svarstymas. Įstatymo priėmimas. Įstatymo paskelbimas ir įsigaliojimas. Poįstatyminiai aktai. Teisės norma. Teisiniai santykiai. Teisiniu faktu. Dalyviai ( subjektai Teisėtumas ir teisėtvarka. Teisės pažeidimas. Teisinė atsakomybė. Teisėtvarka – Lietuvoje esama tvarka , nustatyta ir saugoma teisės normų. Teisės pažeidimu. Baudžiamieji nusižengimai. Kiti teisės pažeidimai. Administracinius , drausminius ir civilinius. Teisinė atsakomybė. Konstitucinis Teismas. Teismų sistema Lietuvoje. Prokuratūra Lietuvoje. Prokuratūros sandara. Valdžių padalijimo pagrindai. Rinkimų teisė. Rinkimų sistemos. Seimo rinkimai. Rinkimų apygardos ir apylinkės. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo. Kandidatus į Seimo narius gali kelti. Rinkimų rezultatų nustatymas. Vienmandatėje rinkimų apygardoje. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Pakartotiniai rinkimai. Seimo struktūra. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Savivalda. Savivaldybės Savivaldybė. Vietos savivalda. Savivaldybės institucijos. Taryba posėdžiuose sprendžia šiuos klausimus. Viešojo valdymo subjektai Viešojo valdymo subjektai. Savivaldybės administracija. Administracinės teisės pažeidimai , administracinė atsakomybė. Valstybės tarnyba Valstybės tarnyba. Šis Įstatymas netaikomas. Valstybės tarnautojų pareigybės. Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos , pareiginių algų koeficientai. Valstybės tarnautojų atsakomybė. Šiurkščiu pažeidimu laikoma. Tarnybinių nuobaudų skyrimas. Tarnybinės nuobaudos išnykimas. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai. Priėmimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas. DARBO TEISĖ ( pateikti tik tie klausimai , kurių nėra Darbo kodekse. Darbo teisės subjektai.


Pagal teisinę galią norminiai teisės aktai skirstomi į :įstatymus ir poįstatyminius aktus. Įstatymai pagal teisinę galią skirstomi į konstitucinius ir paprastus.

Įstatymai skiriami nuo poįstatyminių aktų pagal šiuos požymius:

Svarbiausi Lietuvos teisės šaltiniai yra konstituciniai įstatymai- tai LR Konstitucija, konstitucinis įstatymas „ Dėl Lietuvos valstybės“, konstitucinis aktas „ Dėl nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas ir kt. Konstitucija ir konstituciniai įstatymai turi pačią aukščiausią teisinę galią. Paprastieji įstatymai – visi kiti įstatymai, kuriuos priima Seimas posėdyje dalyvaujančios Seimo nariu balsų daugumos.

Skiriamos 4 savarankiškos įstatymo leidimo stadijos;

Įstatymo leidybos iniciatyvos teisė.Ji yra nurodyta Konstitucijos 68 straipsnyje

Įstatymo priėmimas . Tai nurodyta LR Konstitucijos 69 str.

Įstatymo paskelbimas ir įsigaliojimas. Nurodyta LR Konstitucijos 70-72 straipsniuose.

Poįstatyminiai aktai – turi mažesnę teisinę galią negu įstatymai, tačiau jiems negali prieštarauti Prie jų priskiriami: seimo nutarimai; Vyriausybės nutarimai; Prezidento aktai – dekretai; Ministro pirmininko ir Seimo pirmininko potvarkiai; ministrų įsakymai; savivaldybių tarybų sprendimai; mero potvarkiai; ir kt.

Kiekviena teisės norma nustato elgesio taisyklę, kuri susijusi su jos įgyvendinimo sąlygomis ir prievartos priemonėmis, kad būtų laikomasi jos reikalavimų. Šie elementai sudaro normos struktūrą. Teisės normų struktūra- tai jos vidinė sandara, elementai, iš kurių ji sudaryta. Tik žinant ir suvokiant šią struktūrą, galima tiksliai ir trumpai formuluoti teisės normas, tiksliai ir operatyviai pritaikyti jas konkrečiam atvejui. Normos struktūra gali būti apibūdinama taip: asmuo privalo laikysis įstatymo, kitaip valstybė taikys teisės normų pažeidėjui prievartos priemones.

Priklausomai nuo poveikio rūšies, sankcijos yra:

1) baudžiamosios.Jas turi baudžiamosios teisės šakos normos ir jas taiko tik teismai, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Tai laisvės atėmimas, bauda, turto konfiskavimas ir t.t.;

2) administracinės. Jas taiko tam įgaliotos valstybinės institucijos ir pareigūnai. Tai įspėjimas, teisių vairuoti automobilį atėmimas ir t.t.;

3) turtinės. Jas skiria taip pat tik teismai. Turtinės sankcijos gali būti kaip pagrindinės, ir kaip papildomos. Skirti turtines sankcijas galima tik tada, jei jos numatytos sutartyje arba įstatyme;

4) drausminės. Jos taikomos už darbo įstatymų ar statutų pažeidimus. Drausmines sankcijas skiria administracija sau pavaldiems darbuotojams.

Veiksmai –valingi žmonių veiksmai, kurie gali būti: teisėti (sutartys, paveldėjimas) ir neteisėti ( nusikaltimai, kt. pažeidimai)

Nusikaltimus . Jie yra pavojingi visuomenei. LR BK yra išvardinti nusikaltimai, už kuriuos teismai skiria bausmes.

Kiti teisės pažeidimai – jie skirstomi į administracinius, drausminius ir civilinius.

Baudžiamoji – tai įvairios bausmės, kurias gali skirti tik teismas už nusikaltimus. LR BK 22 str. numato bausmių rūšis pagrindinės – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, terminuotas laisvės atėmimas, pataisos darbai be laisvės atėmimo ir bauda. Kartu su pagrindinėmis gali būti skiriamos ir papildomos: turto konfiskavimas, bauda, teisės eiti tam tikras pareigas ir kt.

Administracinė. Administracinis teisės pažeidimas padaromas tada, kai pažeidžiama valstybinio valdymo tvarka, nustatyta administracinės, finansų, aplinkos apsaugos, darbo ir kt. teisės šakų normų.. Tai įvairūs veiksmai, kuriais pažeidžiami įstatymuose ir valstybinio valdymo institucijų teisės aktuose nustatyti reikalavimai, pvz. prekybos, kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos, finansinės atsakomybės ir kt. Administracines nuobaudas skiria teisėjas, įvairūs pareigūnai. Administracinės nuobaudos yra : įspėjimas, bauda, pažeidimo įrankio ar objekto konfiskavimas, asmeniui suteiktos specialiosios teisės , pvz. vairuoti atėmimas; administracinis areštas, nušalinimas nuo darbo.

Drausminė tai drausminio poveikio priemonių darbo drausmės pažeidimas taikymas. Jas skiria darbdavys ar jo įgaliotas administracijos vadovas. Yra šios drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo.

Materialinė –tai darbuotojo pareiga įmonei ar įstaigai atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą.

Civilinė –tai kalto asmens turtinė prievolė atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą ( nuostolius)

Konstitucinio Teismo įkūrimo data laikoma 1993 03 18 d. Šis teismas vykdo konstitucinę priežiūrą Lietuvoje.

Kandidatų į LR Konstitucinio teismo teisėjus pavardės yra paskelbiamos spaudoje iki svarstant jas Seime. Seimui teikiamas kandidatūras svarsto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Visi išrinkti teisėjai prieš eidami savo pareigas, prisiekia Seimo posėdyje. Jų priesaikas priima Seimo pirmininkas.

Jei pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų, tai jį pavaduoja Konstitucinio teismo teisėjas, kurį paskiria pats pirmininkas. Pavaduoja tas teisėjas, kuris turi didžiausią teisininko darbo stažą.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • 57 puslapiai (20669 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 101 KB
  • Teisės pagrindai paskaitų pateiktys
    10 - 7 balsai (-ų)
Teisės pagrindai paskaitų pateiktys. (2015 m. Balandžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-pagrindai-paskaitu-pateiktys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 02:25