Teisės pažeidimų priežasčių analizė


Teisės referatas. Įvadas. Teisės pažeidimo sąvoka ir esmė. Teisės pažeidimų požymiai. Teisės pažeidimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėties elementai. Teisės pažeidimų rūšys. Teisinė atsakomybė. Teisės pažeidimas ir sankcijų taikymas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Jau nuo seno buvo manoma ir taikoma mintis, kad kiekviena valstybė bausmėmis ir kitokiomis priemonėmis reaguoja į nusikalstamą elgesį, ši reakcija visuomet sąlygojama įvairiausių istorinių, kultūrinių, politinių, teisinių, ekonominių, socialinių ir kitų objektyvių bei subjektyvių aplinkybių. Reiktų paminėti ir tai, kad priimami sprendimai ir jų įgyvendinimas ne visuomet dera tarpusavyje, jų rezultatai ne visuomet atitinka turėtus lūkesčius.

Nagrinėjant akademinę literatūrą, remiantis aprašomuoju, analizės, sisteminiu, loginiu ir lyginamuoju metodais, bandysiu kuo išsamiau atskleisti teisės pažeidimo sampratą, jo požymius ir sudėtį.

Šio darbo tikslas - atskleisti teisės pažeidimo esmę ir požymius, teisės pažeidimo sudėtį, rūšis ir kokia turi būti teisinė atsakomybė įvykdžius teisinius pažeidimus.

Darbo uždaviniai:

Apibrėžti teisės pažeidimo sąvoką, jos esmę, bei palyginti skirtingų autorių nuomones;

Prieš pradedant nagrinėti teisės pažeidimo sąvoką, reikėtų tinkamai apibrėžti ir išsiaiškinti terminą - teisėtas elgesys. A. Vaišvilos knygoje „Teisės teorija“ sąvoka „teisėtas elgesys“ yra aprašoma kaip asmenų ir organizacijų elgesys, nepriešingas teisės normų reikalavimams. Nuspręsti ar elgesys yra teisėtas, ar ne, galima tik atitinkamai jį vertinant kokiu nors teisės atžvilgiu. Dažniausiai vadovaujamasi naudojantis pozityviąja teise, todėl, kad ji yra oficiali toje teritorijoje, arba organizacijoje veikianti jėga. Jeigu valstybė suvokiama kaip suverenus politinis vienetas, tuomet įsigali pažiūra, jog vienintelė žmones įpareigojanti teisė – pozityvioji. Demokratinėse valstybėse manoma, kad pozityvioji teisė neprieštarauja prigimtinei. Iš ėsmės, manau, kad teisėtus poelgius būtų galima laikyti tokius, kurie apskritai nereguliuoja teisės normos, ir dėl to yra neuždrausti. Galioja principas, kad leidžiama daryti viską, ko nedraudžia įstatymas.

Todėl visi veiksmai, kurie nepažeidžia nustatytų teisės normų, nelaikomi teisės pažeidimais ir už juos asmenys negali būti baudžiami.

Teisės pažeidimas yra neabejotinai vienas iš svarbiausių ir pamatinių teisės teorijos kategorijų, kurios analizė yra reikšminga visoms teisės šakoms. Visų pirma dėl to, kad teisės teorija yra principinė ir pamatinė visos teisės sistemos šaka ir, antra, dėl to, kad teisės pažeidimas yra juridinis atsakomybės pagrindas, kuris yra įtvirtintas praktiškai visuose įstatymuose, kurie numato atsakomybę už kurią nors iš nagrinėjamų teisės pažeidimų rūšių.

Kaip ir teisės pažeidimo sąvoką, taip ir teisės pažeidimo požymius įvairūs autoriai pateikia skirtingai. Aįš šiame referate nagrinėsiu A.Vaišvilos nurodytus keturis teisės pažeidimui būdingus požymius: „veiksnumas, teisės pažeidimas veikimu (neveikimu), teisei priešinga veika, visuomenei pavojinga veika (žala)“.

Taigi, žemiau pateikiu nagrinėjamus teisės pažeidimo požymius:

Veiksnumas atsiranda visa apimtimi tik žmogui subrendus ir jam esant psichiškai sveikam. Tai reikalinga tam, kad pilietis galėtų sąmoningai suprasti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.

Veiksnumas turi teisinę reikšmę ne tik darant teisėtus, bet ir neteisėtus veiksmus (teisės pažeidimus), nes iš teisės pažeidimo taip pat atsiranda teisės ir pareigos.

Pavyzdžiui, pilnamečiai ir psichiškai sveiki piliečiai patys atsako už savo veiksmais padarytą žalą kitiems, o už žalą, kurią padarė nepilnametis iki penkiolikos metų, atsako jo tėvai, patėviai ar globėjai. Taip pat už žalą, padarytą piliečio, pripažinto neveiksniu, atsako jo globėjas arba organizacija, privalanti jį prižiūrėti. Susituokus nepilnamečiams, nesulaukusiems santuokinio amžiaus, pastarieji įgyja veiksnumą visa apimtimi ir nenustoja jo, santuoka nutraukus ar pripažinus ją negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Civilinį Kodeksą, Baudžiamąjį Kodeksą ir kt.) pilnas asmens veiksnumas atsiranda nuo 18 metų. Tačiau už atskirus nusikaltimus Lietuvos Respublikos įstatymai numato dalinį asmens veiksnumą jau nuo 14 metų. Už administracinius nusižengimus ir pažeidimus numato nuo 16 metų.

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (3561 žodis)
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 82 KB
  • Teisės pažeidimų priežasčių analizė
    10 - 6 balsai (-ų)
Teisės pažeidimų priežasčių analizė. (2015 m. Lapkričio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-pazeidimu-priezasciu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:41