Teisės psichologija


Teises psichologija konspektas. Bendroji ir teisės psichologija. Bendroji ir teisės psichologija konspektas. Teises psichologija referatas. Įtariamojo apklausos psichologija. Teises psichologijos konspektas nemokamai. Kucios. Šperos bendroji ir socialine psichologija. Administracinių sprendimų psichologija. Apklausu psichologija.

Teisės konspektas. Įvykio vietos apžiūros psichologiniai ypatumai. Kratos psichologiniai ypatumai. Psichologiniai ypatumai apieškomojo kratos metu. Psichologiniai ypatumai apieškotojo kratos metu. Apklausos psichologiniai ypatumai. Informacijos surinkimas apie apklausiamojo asmenybę, jo individualias-psichologines savybes. Liudininko apklausos psichologiniai ypatumai. Apklausos psichologiniai ypatumai nekonfliktinėje situacijoje. Nukentėjusiojo apklausos psichologiniai ypatumai. Įtariamojo apklausos psichologiniai ypatumai.


Atsakymas į šiuos klausimus yra tardytojo klaidų įvykio vietoje numatymo problema, aukštas efektyvumas ir tardymo kokybė kartu. Pabandysime atsakyti į klausimus, žiūrėdami į juos iš psichologinio taško, apžiūrėdami įvykio vietą, kaip informacijos apie nusikaltėlio psichologinių pagrindų šaltinį, kurie atsispindi ant įvykio vietos objektų, materializuojasi įvairiais pėdsakais, kuriuos toli gražu ne visada pastebi tardytojas.

Įvykio vieta- pirmiausia erdvė, kurioje sukasi pavyzdinė asmens, įvykdžiusio nusikaltimą o taip pat ir nukentėjusio, liudytojų, vėliau- tardytojo, šauktinių, specialistų veikla.

Skirtingos šių asmenų veiklos kryptys skirtingai atsispindi materialiuose objektuose, kurie, savu ruožtu, veikia jų psichiką, palieka jų sąmonėje įvairių rūšių psichologinius atvaizdus, iššaukia atitinkamas emocijas, jausmus, žinant jų elgesį, numatant sunkumus, kurių poveikiui jie ne visada būna pasiruošią.

Tokiu būdu yra tarpusavio sąveiką tarp kriminalinės- procesinės subjektų veiklos ir materialinės įvykio vietos padėties. Štai kodėl įvykio vietos apžiūros ištyrimas leidžia aukštesniu ar žemesniu tikimybės laipsniu spręsti apie psichologinius nusikaltėlio privalumus.

Įvykio vietoje nusikaltėlio veiksmuose pasireiškia: jo psichikos procesų ypatumai ( suvokimo, atminties, mąstymo), jo psichinė būklė, kuri buvo nusikaltimo padarymo metu, įvairios jo asmenybės savybės: temperamentas, charakteris, jo gabumai, įgūdžiai, sugebėjimai, orientacija, motyvacijos ypatumai.

Ypatingai akivaizdžiai įvykio vietoje atsispindi nusikaltėlio poreikiai, jo asmenybės pakraipa tų poreikių patenkinimui, motyvai, paskatinę jį įvykdyti nusikaltimą. Pavyzdžiui: pėdsakai- vagystės iš vaistinės sandėlio medikamentų, turinčių tam tikrų vaistinių medžiagų, yra pagrindo manyti, vagystėje dalyvavo asmenys, vartojantys narkotines medžiagas arba užsiimantys jų platinimu. Charakteringus požymius turi įvykio vietos susijusios su išžaginimu ir nukentėjusios nužudymu. Apie atitinkamus seksualinius nusikaltėlio nukrypimus gali liudyti sužalojimai ant aukos kūno ir t.t.

Nusikaltimo padarymo ir slėpimo būdais pakankamai akivaizdžiai pasireiškia nusikaltėlio įgūdžiai, gabumai, psichomotorika, tas individualus stilius, pagrįstas tipinėmis nervų sistemos savybėmis, kuris leidžia spręsti apie paieškomo subjekto įpročius, užsiėmimą, profesinę priklausomybę. Nežiūrint į įvairų daiktinį turinį, žmogaus įsisavintų veiksmų įprastinis atlikimo būdas ( pagal I. P. Pavlovą- dinaminis stereotipas) nesikeičia.

Egzistuoja skirtumas tarp to kai buvo planuota nusikalstamų veiksmų seka ir jų atlikimo realiomis sąlygomis, nes dažniausiai sumažėja nusikaltėlio minčių aiškumo procesai, susiaurėja jo galimybės panaudoti turimas žinias ir patirtį. Tai svarbu žinoti tardytojui, kuris neturi prarasti pasitikėjimo rasti įvykio vietoje pėdsakus, o po to pagal pėdsakus , esančius įvykio vietoje, rasti paieškomą nusikaltėlį. Ši aplinkybė turi tapti dominuojančia, tvirtu pagrindu tikėjimo savo veiklos sėkme, tardytojo tikslingu nusistatymu, nukreiptu į nusikaltimo išaiškinimą.

Nusikaltėlio ryšys su įvykio vieta yra nevienareikšmis. Ne tik nusikaltėlis keičia įvykio vietos aplinkybes, bet ir pačios nusikaltimo aplinkybės (tame tarpe ir įvykio vieta) bėgant laikui veikia jo psichiką, stipriai veikia sąmonę ir elgesį, ardo adekvačias reagavimo formas, kartais net neutralus dirginimas, iššaukia sąmonėje tvirtus dirglumo žydinius, savotiškus afekto kompleksus, kurie ardo įprastinę psichinių procesų tėkmę, žmogaus elgesį.

Periodiškai grįžtantys prisiminimai susiję su padarytu nusikaltimu, o kartu ir su tuo, kas sekė po to, dažniausiai iššaukia taip vadinamus antraeilius (sekančius) afektus. Toks reiškinys buvo ištirtas dar apie antro dešimtmečio pabaigą. A. R. Lurija, kuris ištyrė, asmenų, įvykdžiusių nužudymą psichikoje ypatingai stiprius afekto pėdsakus ne tik dėl padaryto nusikaltimo, bet ir dėl aplinkos, kurioje įvykdytas nusikaltimas. Šie pėdsakai ardo asociacinius ryšius, fiziologinius procesus, veiksmų koordinaciją, judėjimo reakciją, ko negalima nepastebėti materialiuose įvykio vietos objektuose, paties nusikaltėlio elgesyje.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 14 puslapių (9192 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 158 KB
  • Teisės psichologija
    10 - 1 balsai (-ų)
Teisės psichologija. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-psichologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:09