Teisės raida nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijų iki teisės kodifikavimo (xiv a. pabaiga – xvi a. pradžia)


Teisės referatas. Įvadas. Krėvos sutartis ir Lietuvos krikštas. Lietuvos didžioji kunigaikštystė iki Krėvos sutarties. Krėvos sutarties teisinės pasekmės ir Lietuvos krikštas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijos ir teisės kodifikavimo pradžia. Lietuvos krikšto padarinys – 3 Jogailos privilegijos. Teisės LDK paplitimas 1387, 1413, 1434, 1492, 1506 metų žemės privilegijomis ir valstybinių institucijų įsitvirtinimas. Bendravalstybines privilegijos. Sritinių privilegijų leidimo priežastys, jų bendrieji bruožai ir santykis su žemės ir tautinėms mažumoms skirtomis privilegijomis. Kiti šio periodo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Ponų tarybos aktai. Išvados. Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai.


XIV a. Lietuvos politinė padėtis ypač pasunkėjo: grėsmę kėlė latvius, jotvingius ir prūsus nugalėjęs Kryžiuočių ordinas bei susvyravo Lietuvos pozicijos rusų žemėse, mat Maskva ėmėsi jas vienyti. Tokiomis aplinkybėmis vienintelė, tuo metiniam Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai likusi išeitis buvo krikštas bei sąjungininkų paieška.

Lietuva turėjo tris galimybes priimti krikštą t. y. iš Kryžiuočių ordino, tačiau būtų patekusi į jo priklausomybę, iš Maskvos, tačiau tai būtų sustiprinę Maskvos įtaką ir nepanaikinę Ordino pavojaus arba iš Lenkijos.

Priėmus krikštą iš Lenkijos, buvo galima sujungti lietuvių ir lenkų karines jėgas bendrai kovai su kryžiuočiais ir atimti iš jų pretekstą puldinėti Lietuvą, o jungtinės Lietuvos ir Lenkijos jėgos galėjo atgrasyti Maskvą nuo ketinimų prisijungti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (toliau –LDK) slavų žemes.

1385 m. Krėvos pilyje Jogaila pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo pasikrikštyti ir apkrikštyti valstybę, atgauti ir sugrąžinti Lenkijai prarastas žemes, grąžinti Lietuvoje esančius lenkų belaisvius, sumokėti Jadvygos jaunikiui už nutrauktas sužieduotuves 200 tūkst. auksinių ir prijungti Lietuvą prie Lenkijos.

Šis politinis žingsnis turėjo reikšmingų padarinių, tokių kaip: ši sutartis sudarė sąlygas abiejų valstybių politiniam, socialiniam ir ekonominiam suartėjimui taip pat spartino LDK feodalizaciją, leido suvienyti lietuvių ir lenkų jėgas kovai su kryžiuočiais, į Lietuvą per Lenkiją ėmė sklisti Europos kultūra ir nors LDK liko atskira nuo Lenkijos valstybė, tačiau Krėvos sutartis davė lenkų feodalams teisinį pagrindą laikyti Lietuvą Lenkijos dalimi, nes Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, LDK neliko valstybingumą įkūnijančios institucijos.

Darbo objektas: Teisės raida nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijų iki teisės kodifikavimo.

Darbo tikslas: išnagrinėti teisės raidą nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijų iki teisės kodifikavimo. Šiuo tikslu bus siekiama išsiaiškinti tokius uždavinius:

Remiantis teisės istorijos doktrina išanalizuoti Krėvos sutarties ir Lietuvos krikšto teisines pasekmes Lietuvos didžiajai kunigaikštystei.

Išanalizuoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijas, nulėmusias teisės kodifikavimo pradžią Lietuvoje.

Darbo metodas: Lietuvos teisės istorijos mokslinių darbų, straipsnių, literatūros, apžvalga ir analizė teoriniu aspektu.

Tai didžiųjų pokyčių laikotarpis, tai - Jogailos Lietuva. Tai buvo periodas ieškojęs naujų būdų sumažinti Kryžiuočių ordino (toliau – Ordino) grėsmę.

Teisines aplinkybes susijusios su Krėvos aktu ir Lietuvos krikštu.

Jadvygos sužadėtiniui iš Šv. Romos Imperijos bus sumokėtos sužadėtuvių netęsybos.

4)krikščionis, sužeidęs žydą, kaltės mokestį moka valdovui ir sužeistajam atsilygina pagal sužeidimą, kaip kilmingąjam;

Krėvos sutartis taip pat spartino LDK feodalizacija. Į Lietuvą per Lenkiją ėmė sklisti Europos civilizacija. Ir nors LDK liko atskirta nuo Lenkijos, tačiau lenkų feodalai įgijo teisinį pagrindą laikyti Lietuvą Lenkijos dalimi, o Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, LDK nebeliko valstybingumą įkūnijančios didžiojo kunigaikščio institucijos.

Krikščionybės įvedimo reikšmė ta, kad per mokyklas ir raštą plito Vakarų Europos kultūra. Susidarė sąlygos tautų bendradarbiavimui, lietuviai suartėjo su katalikiškaisiais slavų, čekų, lenkų kraštais. Taip pat Europos šalys pripažino Lietuvą, kuri tapo katalikybės atrama Rytuose, o ne Ordinas. Su krikščionybės įvedimu buvo sužlugdyta vokiečių feodalų agresija prieš lietuvius idėja – popiežius ir katalikiški Vakarų Europos kraštai jų neberėme.

Jučas M. Nuo Krėvos sutarties iki Liublino unijos. Šviesa, 1970;

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (5430 žodžių)
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 68 KB
  • Teisės raida nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijų iki teisės kodifikavimo (xiv a. pabaiga – xvi a. pradžia)
    10 - 9 balsai (-ų)
Teisės raida nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijų iki teisės kodifikavimo (xiv a. pabaiga – xvi a. pradžia). (2015 m. Gruodžio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-raida-nuo-lietuvos-didziojo-kunigaikscio-privilegiju-iki-teises-kodifikavimo-xiv-a-pabaiga-xvi-a-pradzia.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 22:30