Teisės spragos ir jų šalinimo būdai


Teisės referatas. Įvadas. Teisės spragos. Spragų rūšys. Teisės spragų šalinimo būdai. Analogijos. Pirmoji Byla. Antroji byla. Išvados. Literatūra.


Teismui priėmus nutarimą dėl teisės akto pripažinimo neteisėtu, t. y. prieštaraujančiu

Pirminė spraga yra tada, kai dėl netobulos įstatymų leidybos, problemos nesupratimo ar dėl kitokių priežasčių tam tikri faktiškai egzistuojantys visuomeniniai santykiai apskritai nėra teisinio reguliavimo dalykas (akivaizdi teisės spraga).

Pavyzdžiui, iki 1994 m CK 515 str., kur nurodytas autorinės teisės dalykas, nenumatė kompiuterių programų ir duomenų bazių kaip savarankiško autorinės teisės gynimo objekto. Šiuo atveju teismas privalo ir gali užpildyti teisės spragą aiškindamas teisę, spręsdamas bylą, remdamasis bendraisiais principais (teisingumo, lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir kt.), taikydamas analogiją.

Atsitiktinė spraga atsiranda tada, kai įstatymų leidėjas tam tikrų faktinių santykių nesureguliuoja, nes nežino jog jie egzistuoja.

Pavyzdžiui, faktiniai santuokiniai arba homoseksualūs asmenų partnerystės santykiai. 2002 m. birželio 4d. įstatymu Nr.IX-926 patvirtinus Darbo kodeksą Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2002 m. spalio 01 d. pateikti Seimui naujų įstatymų, kurie būtini Darbo kodekso nuostatoms įgyvendinti, projektus bei galiojančių įstatymų, kuriuos reikia suderinti su Darbo kodeksu, pataisų projektus. Taip pat Seimas Vyriausybei pasiūlė iki 2002 m. gruodžio 01 d. patvirtinti poįstatyminius norminius teisės aktus, kurie būtini Darbo kodekso nuostatoms įgyvendinti, arba kuriuos reikia suderinti su Darbo kodeksu. Be to, Vyriausybė iki 2002 m.liepos 02 d. turėjo parengti minėtų projetų rengimo planą. Siekdama užtikrinti Darbo kodekso nuostatų įgyvendinimą, Vyriausybė savo planuose numatė parengti dviejų naujų įstatymų projektus, penkiolika Vyriausybės nutarimų projektų, išanalizuoti, kaip net 24 jau esami teisės aktai atitinka Darbo kodeksą, ir, esant reikalui, parengti reikiamų pakeitimų ar papildymų projektus. Pažvelkime, ko trūksta kai kurioms jo nuostatoms įgyvendinti. Darbo kodeksas numato kelias naujas darbo sutarčių rūšis – tai laikinoji darbo sutartis, antraeilio darbo sutartis, darbo sutartis su namudininkais, patarnavimo sutartis, darbo sutartis su ūkininkų ūkiu ir kitų žemės ūkio subjektų darbuotojais ir kt. Kodekse tik išvardytos šios darbo sutarčių rūšys, o jų sudarymo ypatumus pavedama nustatyti Vyriausybei. Pvz., nenustatytos aplinkybės, kurioms esant galės būti sudaryta laikinoji darbo sutartis, tokių sutarčių pakeitimo ir pasibaigimo pagrindai, nenumatytos laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatybės. Taip pat neaišku, kaip reikės sudaryti darbo sutartis su namudininkais, patarnavimo darbams ir kt.

Koks yra teisės aiškinimo ir teisės spragų užpildymo santykis? Ar teismas gali užpildyti teisės spragas? Šie klausimai sudėtingi ir įvairių valstybių teisės doktrinoje bei teismų praktikoje sprendžiami nevienodai. Valdžių padalijimo principas teigia, kad teismas negali tapti įstatymų leidėju ir kurti teisės normas. Kita vertus, teismas negali atsisakyti nagrinėti civilinės bylos, motyvuodamas esant teisės spragą. Teisės teorijoje nėra bendros nuomonės, ar būtina aiškinti akivaizdžiai aiškias teisės normas. Dažniausiai vadovaujamasi taisykle, kad aiškūs dalykai neaiškinami (clarus non sunt interpretanda), o aiškinamos tik tos teisės normos, kurios yra neaiškios, dviprasmiškos. Pasak J.L.Bergelio, neaiškinama tai, kas nekelia abejonių [12.p.107].

Tarybinė ir apskritai socialistinė teisės doktrina pripažino teisės spragas, tačiau neigė galimybę užpildyti jas aiškinant teisę.

Pagal vyravusią nuomonę, teisės aiškinimas negali užpildyti teisės spragų, todėl teisės aiškinimo rezultatas nėra naujos normos sukūrimas, o teisės aiškinimo aktas nėra teisės šaltinis.

Darytina išvada, kad įstatymų netobulumo ir teisės aktų aiškinimo problemas galima spręsti teisės technikos reikalavimus atitinkančia teisėkūra ir aiškinant teisę (tinkamai taikant teisės aiškinimo metodus, būdus, parenkant teisės aiškinimo rūšis).

Teisės spragos pašalinimas glaudžiai susijęs su teisėkūra:

2)kompetentingos situacijos pareikšta iniciatyva išleisti teisės aktą ir sureguliuoti nesureguliuotus santykius rodo esant spragą;

3)tikrinimas, ar pagrįstas įstatymo siūlymas, yra galimybė nustatyti teisės spragą;

4)kompetentinga institucija, rengiant norminio akto projektą, kartu objektyviai pripažįsta esant teisės spragą ir reikalauja ją pašalinti;

Normos analogija susiklosto konstatavus, kad normą taikyti ir joje nenumatytais, tačiau panašiais į joje numatytus atvejus.

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 30 puslapių (6944 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 97 KB
  • Teisės spragos ir jų šalinimo būdai
    10 - 3 balsai (-ų)
Teisės spragos ir jų šalinimo būdai. (2015 m. Spalio 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-spragos-ir-ju-salinimo-budai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:05