Teisės teorija (2)


Teisės konspektas. Trys teisės ontologiniai lygmenys ir jų tarpusavio sąveika. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. Teisės normos kaip socealinių normų dalis : socialinių ir techninių normų skirtumai. Teisės normų požymiai; teisės ir moralės sąvoka. Teisės normų aktų rūšys. Lokaliniai aktai. Teisinio reguliavimo metodo samprata. Teisinio reguliavimo metodas kaip teisės sistemos sudarymo pagrindas. Teisinio reguliavimo metodų įvairovė, jų ypatumai atskirose teisės šakose. Įstatymai ir poįstatyminiai akatai. Įsatymo viršenybės samprata. Pagrindinės teisės normų išraiškos formos. Teisinio akto samprata ir rūšys; norminio akto, teisės taikymo akto ir teisės aiškinimo akto palyginimas. Socialinės normos. Teisės ir moralės normų santykis. Teisės normos samprata. Teisės normos struktūra, teisės normos elementai. Sankcija. Teisės normos išdėstymo teisės norminiuose aktuose ypatumai. Teisėkūros samprata.


1)1Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucija yra civilinės teisės įstatymų leidimo ir tobulinimo juridinė bazė. Konstitucija gali nustatyti būsimųjų teisės aktų turinį. Juk pilietinių teisių ir laisvių katalogas, tipinis šiuolaikinės konstitucijos elementas, yra iš esmės šios rūšies neigiamas apibrėžimas. Konstitucinės lygybės prieš įstatymą, asmeninės laisvės ir t.t. garantijos yra nieko daugiau, o tik uždraudimas teisės aktų, kurie įvairiais aspektais diskriminuotų piliečius ar trukdytų jų laisvėms.Tai reiškia, kad visi teisės klausimais priimami įstatymai ir poįstatyminiai norminiai aktai negali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintiems principams, O visi Konstitucijoje numatyti teisės principai ir pagrindiniai nuostatai konkretizuojami ir vystomi kituose norminiuose aktuose.

Teisinio reguliavimo metodas-tam tikro teisės poveikio visuomeniniams santykiams būdas. Metodas atsako į klausimą kaip ir kokiu būdu reguliuoja, ir iki kokios ribos visuomeniniai santykiai reguliuojami teisės normomis.Įstatymo leidėjas teisinio reguliavimo požiūriu yra smarkiai suvaržytas. Siekdamas sukurti teisinius visuomeninius santykius ar juos pakreipti kuria nors įstatymo leidėjo norima linkme, jis gali suformuoti visuomeninių santykių dalyviams vieną iš trijų paliepimų ir juos tarpusavyje komponuoti:

DISPOZITYVINIS. Šio metodo ar turinį sudaro leidžiantys ir draudžiantys paliepimai ir jų sąveika. Todėl jam būdingas siekis nedetaliai nagrinėti visuomeninio santykio elgesį, o jam leidžiama pačiam numatyti ir sukonkretinti jo teises ir pareigas, apibrėžiant pagrindines kryptis. Tai ir yra atsisakymas nuo kruopščios ir detalios reglamentacijos. Nustatoma bendra draudimo riba.Šis metodas leidžia reguliuojamo santykio dalyviui parodyti savo savarankiškumą”viskas kas neuždrausta-leidžiama”. Skirtingai nei imperatyvinio metodo, santykiai eina pirmiau teisės normų.

Teisės taikymo aktas – tai kompetentingų valstybės organų ar jų įgaliotų visuomeninių organizacijų priimtas sprendžiant teisinę bylą teisinis aktas – dokumentas, kuriame įtvirtintas individualus konkretus valstybinis valdingas paliepimas. Teisės normų taikymo aktuose:

a)įtvirtinami, įforminami konkretūs teisės taikymo procese priimti sprendimai;

c)teisės normų taikymo aktai yra valstybinio valdingo pobūdžio, kompetentingų subjektų aktai;

d)juos privalo vykdyti tie, kuriems jie skirti.

Teisės normų taikymo aktų sandara nevienoda. Sudėtingesnių teisės taikymo aktų sandaros rekvizitai yra:

1)Įžanginis elementas. Jame nurodomas subjektas, priėmęs aktą, to akto pavadinimas, jo priėmimo vieta, laikas, kokiems subjektams jis skirtas.

2)Nustatomasis elementas. Jame išdėstomos bylos faktinės aplinkybės (aprašomas nusikaltimas ir pan.).

3)Motyvuojantis elementas. Jame nurodomi teisinio akto pagrįstumas (kokiais įrodymais ir kokia konkrečia norma remiantis priimtas aktas).

1)Rezoliucinis elementas. Jame išdėstomas teisinės bylos sprendimo turinys (nustatoma konkreti bausmė, turto likimas ir kt.).

2)Baigiamasis elementas. Jame – įsigaliojimo data, apskundimo tvarka, atitinkamų pareigūnų parašai (prireikus ir antspaudas).

Tokia teisės normų taikymo akto sandara būdingiausia teismo aktams (nuosprendžiams, nutartims). Valstybės valdymo organų teisės taikymo aktai gali kai kurių rekvizitų neturėti. Teisės taikymo aktai gali būti tiktai rezoliucijos forma.

Teisės normų taikymo aktų yra labai daug ir įvairių, todėl jų klasifikavimo pagrindų taip pat yra daug. Priklausomai nuo juos priėmusių subjektų, teisės normų taikymo aktai yra: valstybinės valdžios ir valdymo organų aktai, teismų aktai, kontrolės ir priežiūros aktai ir kt. Teisės normų taikymo aktai priklausomai nuo visuomeninių santykių ir jiems taikomų teisės normų turinio yra:

*Reguliuojamieji teisės taikymo aktai – nustato konkrečias subjektines teises ir pareigas asmenims, įvykdžiusiems teisėtas veikas.

1992 m. spalio 25d. referendumu priimta LR Konstitucija įdomi ir reikšminga tuo, kad ji skelbiama kaip vientisas ir tiesiogiai taikomas teisinis aktas (6 str.). Konstitucijos tiesioginis taikymas tai kartu ir pačios Konstitucijos gynimas. O ją galima ginti tik vienu būdu konkrečiose teisinės veiklos situacijose – teisingai aiškinant jos turinį ir nuostatus. Tiesioginis Konstitucijos taikymas ir Konstitucijoje esanti nuoroda, kad negalioja joks kitas įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai (7 str.) formuluoja naujo pobūdžio gynybos, kaltinimo institutus, kitokią žmogaus teisių gynybą. LR Konstitucija vertintina ir kaip teisinis–programinis pagrindas kuriant ir įtvirtinant teisminę valdžią, nepriklausomo teismo, teisėjo institutus.

  • Teisė Konspektai
  • 2010 m.
  • 28 puslapiai (14972 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 73 KB
  • Teisės teorija (2)
    8 - 3 balsai (-ų)
Teisės teorija (2). (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-teorija-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:32