Teisės teorija valstybėje


Teisės konspektas. Teisės normų klasifikacija ir jos pagrindai (kriter). Teisės normų išreiškimo (materializavimosi) forma. Teisės aktas ir jų rūšys. Norminių teisės aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Teisės sistema. Teisės aktų sisteminimas. Teisės samprata - vienovė teisės mokslų įvairovėje. Teisėkūra kaip teisinio reguliavimo priemonių "gamyba". Šiuolaikinė teisės samprata. Teisės normos vidinė struktūra.


Teisės normų klasifikacija pagilina normos pažinimą, padeda kiekvienos t.n. vietą teisės sistemoje, patikslina t.n. poveikio visuomeniniams santykiams ribas ir galimybes, padeda tobulinti teisėkūrą ir teisės taikymą valstybėje. Klasifikacija vykdoma:1. pagal teisinio reguliavimo objektą (Konst., Baudž., kurios savo ruoštu dar skirstomos į materialiąsias ir proceso);2. pagal teisinio reguliavimo metodą:

a) imperatyvios (griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia kaip nors kitaip jo suprasti);b)dispozityvios (nustato elgesio variantą, kuris neperžengia įstatymų ribų, suteikia subjektams teisę reguliuoti tarpusavio santykius savo nuožiūra);c)skatinamosios (nurodymai naudotis pagyrimo priemonėmis už kokį nors skatintiną elgesį);d)rekomendacinės (nustato pageidautino elgesio variantus, suteikdamos galimybę elgtis pagal savo nuožiūrą);

3.Pagal atliekamas funkcijas:a)reguliacinės (nustato turiningąsias teises ir pareigas);b)sankcijas nustatančios (garantuoja reguliacinių normų vykdymą);

5. pagal galiojimo apimtį:a)bendroji t.n. (formuoja bendrojo elgesio taisyklę, taikoma neribotam subjektų ratui ir nustato specialiųjų t.n. reguliavimo kryptį ir metodą);b)specialiosios t.n. (plėtoja bendrųjų t.n. imperatyvus atsižvelgiant į reguliuojamų visuomeninių santykių specifiką);c)individualios t.n.(formuoja vienkartinį, kad ir tęstinį paliepimą);

6. pagal t.n. vaidmenį reguliuojant žmonių elgesį, arba pagal t.n. įkūnyto paliepimo pobūdį:a)įpareigojamosios t.n.(nustato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus);b) įgalinamosios t.n.(suteikia teisinio santykio dalyviams teisę atlikti pozityvius veiksmus);c)įtvirtinamosios t.n. (įtvirtina tam tikrą visuomeninių santykių būseną);d)definicinės(apibrėžia teisinę sąvoką);e) deklaratyvios (įtvirtina institucijų veiklos uždavinius ir principus);f) kolizinės t.n.(suformuoja taisyklę kaip reikia elgtis, kai viena kitai prieštarauja dvi galiojančios t.n.);g)operatyvinės t.n.(pagalbinės t.n., kurios dažniausiai priimamos siekiant nustatyt ar pratęsti kitų t.n. galiojimą, pripažinti t.n. netekusiom galios);h) nukreipiamosios ir blanketinės t.n.

„Teisės šaltinio“ daugiareikšmiškumas. Santykis tarp teisės formos ir teisės šaltinio sąvokų. Vieni autoriai linkę sutapatinti šias sąvokas, kiti mano, kad teisės šaltinis yra gerokai platesnė sąvoka, todėl ji dažnai vartojama neteisinga konkrečiam kontekstui prasme. Nepaisant visuotinai priimtos šaltinio sąvokos (šaltinis – visa ko pradžia, esmė), taikant šį terminą teisiniams reiškiniams reiktų įsidėmėti tris teisės šaltinio suvokimo būdus:1)teisės šaltinis materialiąja prasme – veiksniai lemiantys teisę, jos atsiradimą ir vystymąsi;2)teisės šaltinis ideologine prasme (įvairūs teisės mokslai, doktrinos...);3)teisės šaltinis formaliąja juridine prasme – išorinė teisės normų išraiškos forma;

Reikia skirti ir teisės normų aktus nuo interpretuojamųjų aktų. Pagrindinis skirtumas yra jų sandara ir leidimo tikslas. Jei teisės normų aktas leidžiamas tam, kad nustatyti, keisti, naikinti teisės normas, tai interpretuojantieji aktai turi visai kitokį tikslą: jie visų pirma aiškina priimtus teisės normų aktus. Kalbant apie sandarą pastarieji nesusideda iš teisės normų.

Norminių teisės aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu.Paprastai teisės normų aktų įsigaliojimo problema išsprendžiama jų leidėjų šiais būdais: 1) teisės normų akto tekste nurodant konkrečią įsigaliojimo datą; 2) teisės normų akto tekste nurodant aplinkybes, kurioms esant tas aktas įsigalios (pvz., nuo paskelbimo momento); 3) teisės normų akto tekste nurodant kada po oficialaus paskelbimo tas aktas įsigalios; 4) laikantis tipinės teisės normų aktų leidimo procedūros (pvz., Lietuvos Respublikos teisės normų aktai įsigalioja juos oficialiai paskelbus). Lietuvoje įstatymai įsigalioja juos paskelbus „Valstybės žiniose“, paskelbimo dieną.poįstatyminiai aktai įsigalioja sekančią dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“. Savivaldybių institucijų priimti teisės aktai, kuriais nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos negaliojančiomis teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo data.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 12 puslapių (7842 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 39 KB
  • Teisės teorija valstybėje
    10 - 3 balsai (-ų)
Teisės teorija valstybėje. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-teorija-valstybeje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:50