Teisės teorijos egzamino klausimai


Teisės konspektas. Nacionalinių teisės sistemų šeimos samprata ir tipologija. Teisinis pažeidimas. Apibrėžimas. Sandara. Rūšys.


Teisės principų tarpusavio santykį ne visada įmanoma apibūdinti kaip lex generalis ir lex specialis santykį. Jie koegzistuoja brėždami vienas kito ribas.

Ordinarinės teisės principai.

Kodifikavimas – naujo norminio akto sukūrimas; paprastai teisės šakos ar jos dalies esminis pertvarkymas.

Teisės šakos yra susistemintos nevienodu laipsniu.

Teisės sistemų tipologija pagal Podgoreckį :

Ordinarinėje teisėje galimos spragos. Konstitucinėje teisėje spragų nėra ir negali būti – priešingu atveju būtu paneigta konstitucijos viršenybė.

Kelsenas : jei konstitucija ko nors nereguliuoja, vadinasi, ji tyliai leidžia įstatymų leidėjui tuos santykius reguliuoti savo nuožiūra.

Tokiu atveju įstatymų leidėjas privalo nepažeisti jokių kitus santykius reguliuojančių konstitucijos nuostatų.

Konstitucinė teisė apima normas ir principus, reguliuojančius jokiai kitai teisės šakai nepriskiriamus santykius aukščiausiosios teisės lygmeniu, o ordinarinės teisės lygmeniu tuos santykius reguliuoja valstybinė teisė.

Teisės pažeidimas – neteisėtas elgesys, padaromas nesilaikant teisės arba jos nevykdant (ne nesinaudojant teise). Jo pagrindu atsiranda teisinės atsakomybės santykiai.

Deliktas nėra teisės pažeidimas, nes teisė nėra pažeidžiama, ji ir toliau galioja.

Subjektyvioji pusė – subjekto psichinis ryšys su objektyviąja puse, kurį įprasmina kaltės kategorija.

Tyčia – pažeidėjas suvokia savo veiką ir siekia padarinių. i) Tiesioginė tyčia – pažeidėjas siekia padarinių, ii) netiesioginė tyčia – pažeidėjas nesiekia padarinių, bet leidžia jiems atsirasti.

Neatsargumas – pažeidėjas suvokia savo veiką, numato padarinius, bet lengvabūdiškai tikisi, kad jų bus išvengta. Priešingas teisei pasitikėjimas (suvokia veiką, numato padarinius, tikisi jų išvengti), priešingas teisei nerūpestingumas (suvokia veiką, privalo ir gali numatyti padarinius, nebando to padaryti).

Mišri kaltė – pažeidėjo psichinis ryšys su veika yra tyčia, o su jos padariniais – neatsargumas.

Pagrindinė nuostata : teisininkai neturi savintis teisės ar palaikyti sampratos, kad teisė yra atskirta nuo realaus gyvenimo, kuriam ji skirta.

Rodolfas von Jherengas: trys teisės elementai: i) prievartinis pobūdis, ii) normatyvumas, iii) tikslingumas. Teisė taikosi prie gyvenimo sąlygų, ji turi užtikrinti visuomenės gyvenimo sąlygas.

Eugenas Erlichas: žmonės į oficialias teisines institucijas kreipiasi tik tada, kai nėra kito būdo išspręsti ginčus, ar institucijos pačios įsikiša, kai pažeidimai yra drastiški. Žmonių elgesį faktiškai reguliuoja pati visuomenė. ‘gyvoji teisė’ – socialinio gyvenimo elementas, elgesio reguliatorius.

Emile’is Durkheimas: teisė yra visuomenės solidarumo užtikrinimo priemonė.

Leonas Duguit: Žmonės gyvena ir gali gyventi tik visuomenėje. Teisės paskirtis – garantuoti visuomenės solidarumą. Valstybė nėra laisva. Jie negali bet kokias socialines normas transformuoti į teisės normas.

Teisinis realizmas – sociologinės mokyklos atmaina. Skiriamas amerikietiškasis ir skandinaviškasis. Kas teisė yra iš tikrųjų, kaip ji iš tikrųjų veikia.

Jerome’as Frankas: teisė yra neapibrėžta, nuolat kinta. Teisėjas priima sprendimą ir bando jį pateisinti juridiniais argumentais.

Axelis Hagerstromas: teisė - valiniai impulsai veikti tam tikru būdu, pareigos jausmai, nesusiję su veikiančiojo asmens vertybėmis.

Karlas Olivecrona: teisės normos – niekieno neformuluojami liepimai, kylantys iš sukauptų idėjų apie žmonių elgesį. Vienintelis skirtumas tarp teisės ir moralės normų – atsakas, kurį sukelia šios normos žmonių sąmonėje.

A. Vilhelmas Lunstedtas: teisė – socialinės gerovės sampratos nulemtos normos, lemiančios socialinio teisingumo jausmus.

Alfas Rossas: teisė turi dvi realybes – psichologinę ir bihevioristinę. Psichologinė – teisę akceptuoja teisinė sąmonė. Bihevioristinė – teismai taiko normas ir dėl to galima prognozuoti žmonių teisinį elgesį.

Norminis aktas – kompetentingos viešosios valdžios institucijos ar pareigūno išleistas teisės aktas, skirtas teisės normoms ir principams nustatyti. Norminiai aktai įveikia kitus teisės šaltinius. Tai labiausiai paplitęs teisės šaltinis.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (3450 žodžių)
  • Mokykla
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 29 KB
  • Teisės teorijos egzamino klausimai
    9.3 - 3 balsai (-ų)
Teisės teorijos egzamino klausimai. (2015 m. Gegužės 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-teorijos-egzamino-klausimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:32