Teisėsaugos institucijos 10


Muitines ir teisesaugos instituciju teisinis reglamentavimas. Muitinės teisės normos. Muitinės ir teisėsaugos institucijų teisinis reglamentavimas konspektas. Muitines teisiniu santykiu reglamentavimo metodai. Muitinės teisės reguliavimo dalykas ir metodas. Muitinės ir teisėsaugos institucijų teisinis reglamentavimas kursinis. Teisėsaugos institucijos teisinis reglamentavimas. Teisesaugos instituciju valdymas. Teisesaugos institucijos kursinis. Muitines teisinis reglamentavimas.

Teisės konspektas. Muitinės teisė. Sąvoka, dalykas, objektas, metodas, mt principai, sistema. Santykis su finansų teise. Muitinės teisė. Reguliavimas turi du principus. Pagr. Teisinio reguliavimo tikslas. Muitinės teisės sistema. Muitinės teisės norma ir muit. T. Santykiai. Teisės normos veikimas laike erdvėje pagal subjektų ratą. Muitinė kaip specialus mt subjektas. Liet. Muitinės kompetencija ir jos realizavimo būdai. Atsakomybė muitinės teisėje. Teisės pažeidimas.


Muitinės teisė – oficialioji, kompleksinė teisės šaka. Kompleksiškumas reiškia, kad teisės šakai būdingas bendrumas su tradicinėmis teisės šakomis, ji grindžiama konstitucine, bendra teise ir jungia įvairių teisės šakų institutus. Taikomas terminas muitų teisė – tai ne muitų kaip mokesčių Labiau tiktų – muitinės teisė.

Objektas – teisiniai santykiai susieti su prekių gabenimu per sieną, procedūros su tuo susijusios, muitinės kaip institucijos veikla, politika ir kt. Su tuo susiję santykiai.

Yra labai daug teisinių normų reglamentuojančių šiuos santykius ir reikalingas atskiras šių santykių normų nagrinėjimas. Mt jungia kitų teisės šakų institutus į kompleksą institutų, kuriems yra būdingas specifinis objektas.

Klausimus susijusius su atsakomybe, atsiradusia dėl pažeidimų, reglamentuoja taip pat adm. T. Ir baudž. Teisė. Prekybiniai santykiai susieti ir su šių santykių teisiniu reguliavimu. Mt atsiradimas nuolat buvo siejamas su ekonominiais santykiais.

Mt – dinamiška reiškinių visuma ir priklausomai nuo valstybėje formuojamų politinių krypčių, keičiasi ir muitų politika. Muitų politikos vidaus rinkoje užduotis – reguliuoti ekonominius santykius teisinėmis priemonėmis, tai reiškia skatinti arba drausti, riboti arba plėsti.

Tikslai – apsaugoti nacionalinį gamintoją, užtikrinti, realizuoti ekologinei politikai priskirtus uždavinius, taip pat administracinėje, baudžaimojoje srityje yra muitinės politika. Taip pat muitų politikos vienas iš tikslų yra mokesčių mažinimas, reguliavimas, smulkaus verslo rėmimas.

Veikla – realizavimas suformuotų užduočių. Politika – valdymas, projektavimas visuomeninių santykių, modeliavimas, analizė. Bet koks veikimas turi būti pagrįstas ligitimių teisės normų.

Norminiai aktai. Konstitucija (tam tikros nuostatos), kodeksas, įstatymai, vyriausybės nutarimai ir md aktai, individualūs, tarptautiniai teisės aktai, tarptautinės teisės įtaka yra lemtinmt jungia įvairias teisės normas. Jos paskirtis – reguliuoti specifinį objektą, o būtent im, ek ir tr tvarką su ja susijusių muitinės procedūrų atlikimą; im,ek muitų ir mokesčių, draudimų ir apribojimų kmt nėra savarankiška teisės šaka. Objektas priskirtinas teisės šakai, kuriai kaip bendras objektas būdingas bendravalstybinis reguliavimas.

Mt yra pošakinio pobūdžio, neturi savarankiško objekto ir jos objektas įeina į kt. Tam tikros šakos objektą. Pvz. , mt priskirtina kaip subteisė ct- ei, ft – ei, at – ei.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 6 puslapiai (3500 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Teisėsaugos institucijos 10
    8 - 3 balsai (-ų)
Teisėsaugos institucijos 10. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/teisesaugos-institucijos-10.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:23