Teisėsaugos institucijos konspektas


Teisesaugos institucijos konspektai. Teisesaugos instituciju konspektas. Teisesaugos instituciju sistema konspektas. Teisėsaugos institucijų sistema konspektai. Teisesaugos instituciju konspektas. Teisėsaugos institucijų sistema konspektai. Teisėsaugos institucijų kursas. Teiseju skyrimo ir atleidimo tvarka. Apylinkės ir apygardos teismų sudėtis ir jų kompetencija skaidres. Teisėjų neliečiamumas ir atsakomybė.

Teisės konspektas. Lr teisėsaugos institucijų (lrti) kurso dalykas. Norminiai kurso šaltiniai. Teisminės valdžios supratimas ir pagrindiniai jos bruožai. Teismų veiklos principai. Teismų sistema tarpukario lietuvoje. Sovietinė teismų sistema lietuvoje. Lietuvos respublikos teismų sistema, teisėjų skyrimo tvarka. Kandidato į apylinkės teisėjus statusas. Reikalavimai, keliami pretendentams į visų teismų teisėjus. Apylinkės teismo sudėtis, aparato struktūra, kompetencija. Apygardos teismo sudėtis, aparato struktūra, kompetencija. Lr apeliacinio teismo sudėtis, struktūra ir kompetencija. Lr aukščiausiojo teismo sudėtis, struktūra ir kompetencija. Teisėjų taryba, jos sudėtis, kompetencija. Visuotinio teisėjų susirinkimo šaukimo tvarka ir jo kompetencija. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir neliečiamumas. Teismo antstoliai, jų skyrimo tvarka. Teismo antstolių kompetencija. Teisėjų atleidimas, pašalinimas. Teisėjų drausminės atsakomybės pagrindai. Skiriamų nuobaudų rūšys. Teisėjų garbės teismo rinkimo tvarka, sudėtis, kompetencija. Aukščiausiojo teismo senatas, jo sudėtis, kompetencija. Administracinių teismų sistema, jų sudėtis. Administracinių teismų kompetencija. Hipotekos įstaigos ir jų įgaliojimai. Lr prokuratūros sistema ir struktūra. Prokuratūros darbuotojų skyrimo ir atleidimo iš tarnybos sąlygos ir tvarka. Prokuroro įgaliojimai teisminiame nagrinėjime. Lr vrm struktūra ir funkcijos.


Lietuvoje teisingumą vykdo teismai, tad išeina, jog arbitražas nėra teisminės valdžios dalis, nes nevykdo teisingumo. Visa LR valdžia yra padalyjama į: Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, Teismai.(principas sukurtas Monteskje XVII a. pab.).

Sąvarankiškumas (kompetencija nesidalyja su niekuo, išskyrus LR Prezidento malonės teise).

Pagrindiniai teisingumo principai yra išdėstyti LR Konstitucijoje. Konstitucinius teisingumo principus detalizuoja įvairūs įstatymai, nutarimai ir t.t. (pvz.:Teismų įstatymas).

Teisėtumo principas - kad visi griežtai laikytusi įstatymų ir kitų norminių aktų.

Teisngumo principas - Teisingumą vykdo tik teismai ir niekas negali kištis į jų veiklą. Išimtis - administracinės bylos, kurios gali būti nagrinėjamos ne tik teismuose. Teisingumą remiantis Konstitucija vykdo tik valstybiniai, įstatymu įsteigti bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai.

Piliečių lygybės prieš įstatymą principas - visiems asmenims yra taikomi bendri įstatymai, nepriklausomai nuo socialinės ar kitos padėties. Išskyrus kai kuriuos atvėjus. (pvz.: Seimo nariai, teisėjai, it pan.).

Nekaltumo prezumpcija - asmuo yra nekaltas tol, kol jo kaltės neįrodo teismas. Kaltinamojo kaltę turi įrodyti teismas remdamasis prokuroro, tardytojų ar kvotėjų pateiktais duomenimis.

Bylų nagrinėjimo viešumas. Šis principas garantuoja visuomenės narių teisę stebėti Teismo posėdžius, kai kuriems - susipažinti su bylos medžiaga. Tačiau yra ir uždari Teismo posėdžiai, kur viešumas yra garantuojamas tik proceso dalyviams

Teismo proceso kalba - LR teismo procesas vyksta lietuvių (t.y. valstybine) kalba. Jei reikia yra pasinaudojama vertėjo paslaugomis.

Proceso koncentruotumas - šiuo principu yra siekiama užkirsti kelią tyčiniam proceso vilkinimui.

Vyriausiasis tribunolas buvo Lietuvos valstybės sostinėje ir jo galios plotas - visa Lietuvos valstybė.

Apygardos teismas buvo steigiamas viename kuriame nors apygardos mieste, Teisingumo ministerio nuožiūra ir jo veiklos teritotija yra lygi tai apygardai. Prie apygardos teismo ir Vyraiusiojo tribunolo buvo Valstybės gynėjai ir jų padejėjai.

Kiekvienoje apskrityje ir kiekviename mieste, kur gyvena per 20 000 gyventojų, buvo skiriami Taikos teisėjai. Teisingumo ministeris turėjo teisę padauginti Taikos teisėjų skaičių. Taikos teisėjas teisia vienas. Jo raštinę prižiūri, posėdžio protokolus rašo ir mokestį už bylos nagrinėjimą priimdavo jo sekretorius.

Apygardos Teismas ir Vyriausiasis tribunolas susideda iš pirmininko ir trijų narių. Posėdyje dalyvauja trys asmenys, skaitant ir pirmininkaujantį. Neesant pakankamo teismo narių skaičiaus, buvo kviečiami Apygardos Teismui - Taikos teisėjai, o Vyriausiajam Tribunolui - Apygardos teismo teisėjai.

Taikos teisėjus skiria ir šalina Teisingumo ministeris, o vyriausiojo Tribunolo ir Apygardos teismo teisėjus skiria ir šalina Valstybės Tarybos prezidiumas, Teisingumo ministrui pasiūlius.

Iki 1921 m., kol nebuvo priimtas "Laikinojo Lietuvos tesimų ir jų darbo sutvarkymo įstatymo pakeitimas ir papildymas", nebuvo kasacinės instancijos teismų. Visi sprendimai priimti apeliacinės instancijos, buvo galutiniai ir neskundžiami. Nuo 1921 metų susidarė tokia tesimų sistema:

Pirmoji instancija visoms byloms išskyrus turtinėms (finansinėms), kai to turto vertė viršyja nustatytą sumą (pvz.: 1919 m. 5000 rub).

Jis yra pirmosios instancijos teismas turtinėms byloms, kai turto vertė viršyja nustatytą ribą (1919 m. - 5000 rub.). Apeliacinės instancijos teismas skundams dėl Taikos tesiėjų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių.

Jis yra apeliacinės instancijos teismas skundams dėl bylų, kurias sprendė Apygardos teismas pirmąja instancija. Kasacinė instancija - skundams dėl bylų, kurias apygardos Teismas sprendė apeliacine instancija. Jo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 37 puslapiai (18032 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 76 KB
  • Teisėsaugos institucijos konspektas
    10 - 1 balsai (-ų)
Teisėsaugos institucijos konspektas. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/teisesaugos-institucijos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:27