Teisinė moralė


Teisės konspektas. Teisinis moralės įgyvendinimas. Prostitucija ir homoseksualizmas. Pozityvioji ir kritinė moralė. Nauda ir piktnaudžiavimas pavyzdžiais. Prievartos įvairovė. Atpildas ir pasmerkimas. Moralės išsaugojimas ir moralinis konservatizmas. Moralinis populizmas ir demokratija. Išvados.


Trečiasis klausimas liečia galimumą ir formas moralinės teisės kritikos. Ar teisė pasiduoda moralinei kritikai? Ar pripažinimas, kad taisyklė yra pagrįsta, legali, neleidžia moraliai kritikuoti ar pasmerkti remiantis moraliniais standartais ar principais? Kažkas gali įžvelgti prieštaravimą ar paradoksą teiginyje, kad teisės norma yra pagrįsta ir dar prieštaraujanti keliems susijusiems moraliniams principams, kurie reikalauja elgesio priešingo nei normos. Kelsen teigia, jog yra loginis prieštaravimas tokiame teiginyje, nebent jis yra interpretuotas tiktai kaip autobiografinis teiginys ar psichologinė ataskaita spikerio, pasižyminčio išsiskirtiniu polinkiu paklusti teisei ir kartu nepaklusti jai remiantis moraliniais principais.

Šis klausimas sukelia dar daugiau papildomų klausimų. Net jei mes pripažinsime galimą moralinę teisės kritiką, gali iškilti abejonės ar nėra tokių moralinės kritikos formų, kurios unikaliai ar išskirtinai yra tiesiogiai susijusios su teise. Ar Justicijos terminų kritika apima visas tiesiogiai susijusias formas? Ar “gera teisė” yra kitokia ir platesnė nei “tik teisė”? Ar Justicija, kaip mastė Bentham’as, tiktai efektyvaus naudos ar gėrybių paskirstymo proceso pavadinimas ar priešingai – jų redukavimo proceso? Dėl utilitaristinio adekvatumo kaip socialinių institucijų moralinės kritikos vis dar diskutuojama.

Ketvirtasis klausimas yra šių paskaitų tema. Jis susijęs su teisiniu moralės įgyvendinimu ir buvo formuluojamas įvairiais būdais: ar faktas, kad tam tikras elgesys pagal bendrus standartus yra amoralus, ir tai yra pakankamas pagrindas, kad toks elgesys taptų teisiškai baudžiamu? Ar moraliai leistina primesti moralią kaip tokią? Ar amoralumas kaip toks yra nusikaltimas?

Daug nepasitenkinimo ilgą laiką buvo jaučiama Anglijoje, kai baudžiamoji teisė palietė prostitucijos ir homoseksualizmo problemas, todėl 1954 m. Wolfenden’o komitetui buvo paskirta apsvarstyti kelis įstatymus. Šio komiteto ataskaitoje 1957 m. spalio mėn. buvo išdėstytos tam tikros rekomendacijos kaip pakeisti įstatymus, liečiančius abi temas. Dėl homoseksualizmo jie dauguma balsu (12-kos iš 13-kos) pasiūlė, kad suaugusiųjų homoseksualiniai veiksmai privačiame gyvenime neturėtų būti traktuojami kaip nusikaltimas, o dėl prostitucijos vienbalsiai buvo pasiūlyta, kad nors pati prostitucija ir neturėtų tapti neteisėta, bet įstatymai turėtų būti išleisti taip, kad realiai “išvarytų ją iš gatvių”, ir kad paprasti piliečiai viešą užkabinėjimą (prostitučių siūlymasį) traktuotų kaip įžeidžiantį “trukdymą”.

Mus labiau domina ne komiteto rekomendacijos, bet principai, kuriais remiantis jis buvo sukurtas. Jie yra panašūs į išdėstytus Milio knygoje “Apie laisvę”.

13-toje komiteto ataskaitos dalyje rašoma: “baudžiamosios teisės funkcija, mūsų nuomone, yra užtikrinti viešą tvarką ir padorumą, saugoti piliečius nuo nusikalstamos veiklos ir žalos bei efektyviai užkirsti kelią korupcijai ir išnaudojimui, ypač tų, kurie yra ypatingai pažeidžiami, nes jie dar jauni ir nepatyrę”.

Šia teigiamų baudžiamosios teisės funkcijų koncepcija komitetas rėmėsi kurdamas rekomendacijas dėl prostitucijos, kad įstatymus leidžiančios institucijos turėtų sustabdyti agresyvią viešą prostitucijos manifestaciją, bet pačios prostitucijos nepadaryti nelegalia. Rekomendacijos, dėl atlaidesnio požiūrio į suaugusiųjų homoseksualinius veiksmus privačiame gyvenime, buvo pagrįstos principu, išreikštu 61-oje ataskaitos dalyje: “turi išlikti privačios moralės ir amoralumo sritis, kuri paprastai tariant, nėra teisės reikalas”.

Nors visas amžius skiria šiuos du teisės rašytojus, bet jų pagrindinės mintys ar kai kurių argumentų “dalys” labai panašios. Norėčiau skirti dėmesio ir paiškinti jų darbus. Nes, nors jų argumentai kai kur painūs, jie nusipelnė komplimento už racionalią opoziciją. Jie ne tik pateikė konkrečius pavyzdžius, bet ir išreiškė požiūrį patyrusių, išsilavinusių teisininkų, dirbusių baudžiamosios teisės srityje. Tokie požiūriai kaip jų yra vis dar paplitę ypač tarp teisininkų Anglijoje, ir galbūt šis požiūris yra populiaresnis nei Milio laisvės doktrinos.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 19 puslapių (12796 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Teisinė moralė
    10 - 2 balsai (-ų)
Teisinė moralė. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/teisine-morale.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:32