Teisingumas ir diskriminacija


Sociologijos savarankiškas darbas. Teisingumas. Plotonas apie teisingumą. Aristotelis apie teisingumą. Tomas Akvinietis apie teisingumą. Teisingumas kaip etinė, teisinė ir socialinė kategorija. Socialinis teisingumas kaip asmens ir valstybės bendradarbiavimas sukuriant ir palaikant teisių ir pareigų vienovę asmens teisiniame statuse. Diskriminacija. Diskriminacijos formos.


Platono nuomone, teisingas žmogus yra išmintingas ir geras, o neteisingas – neišmanėlis ir blogas. Iš tikrųjų, pasak jo, teisingumas yra žmogaus ypatybė. Jeigu žmonėms kenktume, jie pasidarytų blogesni žmogiškųjų ypatybių atžvilgiu, vadinasi, taptų ir neteisingesni. Teisingumu negalima padaryti žmonių neteisingų, lygiai kaip muzikantas muzika negali padaryti žmonių nemuzikalių. Todėl tik neteisingumas gali žmogų padaryti neteisingesnį. Savaime suprantama, kad kenkti yra blogo, o ne gero žmogaus ypatybė. Iš čia ir plaukia išvada, jog teisingas žmogus yra geras. Anot Platono, valdovas, kiek jis yra tikras valdovas ir išmano valdymo meną, siekia ne savo asmeninės naudos, o visų pavaldinių gerovės, nes tokia meno prigimtis ir jo tikslas. Juk menas, kiek jis yra menas, neturi jokio trūkumo, jokios kliaudos, ir jam nereikia ieškoti to, kas naudinga, už savęs paties. Menas lieka nepažeidžiamas ir grynas, kol išsaugo savo nepriekaištingumą ir vientisumą. Pavyzdžiui, gydymo menas rūpinasi ne tuo, kas naudinga gydymo menui, o tuo, kas naudinga kūnui, ir kiekvienas menas rūpinasi ne tuo, kas jam pačiam naudinga, nes jam nieko nereikia, o tuo, kas naudinga jo objektui. Platonas apibendrina: „kiekviena valdžia, kaip valdžia, rūpinasi gerove ne kieno nors kito, o tik tų, kuriuos ji valdo ir globoja, vis tiek, ar tai bus valstybė, ar paskiras asmuo.

Tomas Akvinietis ir krikščioniškoji tradicija, plėtodama Aristotelio mintį, kalba ne apie visų piliečių bendruomenės laimę, o apie bendrąjį gėrį. Todėl, pritariant Johnui Finnisui, galima tvirtinti, kad teisingumo reikalavimai yra konkrečios išvados iš pagrindinių praktinio supratingumo principų, kuriems asmuo teikia pirmenybę, puoselėdamas bendrąjį gėrį savo bendruomenėje. Bendrąjį gėrį reikėtų suprasti kaip tokią bendradarbiavimo sąlygų visumą, kuri labiausiai padidina visų bendruomenės narių gerovę ir sudaro pačias palankiausias sąlygas kiekvienam žmogui tobulėti. Bendrasis gėris įgyvendinamas tada, kai kiekvienas individas gali sėkmingiausiai siekti savo prigimtinio ir galutinio tikslo, kai sudarytos prielaidos kiekvienam žmogui tapti laimingam, išplėtoti visas savo dvasines ir fizines jėgas. Aišku, kad bendrasis gėris nėra visų individų gėrių aritmetinė suma.

Teisingumas ir diskriminacija. (2014 m. Gruodžio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/teisingumas-ir-diskriminacija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:50