Teisinis reguliavimas konspektas (2)


Teisės konspektas.

Teisinis reguliavimas grindžiamas įvairiomis teisinėmis priemonėmis. Teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas siauriau nei pati teisė , kurią suprantame kaip teisės principų ir normų sistemą. IŠVADA. Tai reiškia , kad teisinis reguliavimas dažniausiai daromas teisės principais ir normomis. Teisinio reguliavimo požymiai. Teisinio reguliavimo objektas. Ir išorinius požymius turinčius santykius. Teisinio reguliavimo objekto klasifikacija. Teisinio reguliavimo metodai ir būdai. Dispozityvus metodas. Imperatyvus metodas. Teisinio reguliavimo būdai. Teisinio reguliavimo subjektai.


2.Teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas siauriau nei pati teisė, kurią suprantame kaip teisės principų ir normų sistemą.

IŠVADA. Tai reiškia, kad teisinis reguliavimas dažniausiai daromas teisės principais ir normomis.

1.Sistemimgumas. Vien tik teisės principai ir normos nėra teisinio reguliavimo priemonės. Teisinis reguliavimas neprasideda ir nepasibaigia teisės sukūrimu. Teisės principai bei normos taip pat neatspindi teisinio reguliavimo. Norint išsiaiškinti atskirų visuomeninių santykių teisinį reguliavimą, nepakanka žinoti šiuos santykius reguliuojančius teisės principus bei normas. Teisinį reguliavimą galima išsiaiškinti tik sistemiškai įvertinus visas teisinio reguliavimo priemones: teisės doktriną, teisės principus, teisinius papročius, tradicijas, teismų praktiką.

2. Dinamiškumas. Teisinis reguliavimas nuolat keičiasi. Teisinio reguliavimo, kaip teisėkūros, pasikeitimus lemia besikeičiantys žmonių santykiai. Tačiau teisinio reguliavimo kaitą gali lemti ne tik teisės principų ir normų, įtvirtintų teisės norminiuose aktuose, kaita. Keičiantis teisės doktrinai ar teismų praktikai keičiasi ir teisinis reguliavimas, nes teisės aiškinimo ir įgyvendinimo procese keičiasi teisės principų ir normų turinys, tuo pačiu keisdamas ir poveikio visuomeniniams santykiams pobūdį.

3.Sudėtingumas. Teisinio reguliavimo mechanizmas yra sudėtingas ir netgi painus, nes jį sudaro daug ir įvairių teisinio reguliavimo priemonių. Kai teisinis reguliavimas grindžiamas tik teisės principais bei normomis jis ne visada būna aiškus ir vienodai suprantamas dėl:

a) teisės ir principų ir normų kolizijos

Teisinio santykio subjektai teisinį reguliavimą gali tik numanyti. Be to, jų manymas gali nesutapti, todėl kyla ginčas dėl teisės. Kol ginčas nėra išspręstas, teisinis reguliavimas gali būti tik spėjamas. Todėl sudėtingose bylose tik teismui priimant sprendimą, identifikuojama tai, ką reikėtų laikyti teise ir kokią teisę reikėtų taikyti.

4.Subjektyvumas. Socialinių santykių reguliavimas priklauso ne tik nuo įstatymų leidėjo valios, bet ir nuo pačių teisinio santykio dalyvių valios, nes teisinio santykio dalyviai gali susitarimu nustatyti tarpusavio santykių teisinį reguliavimą. Toks reguliavimas plačiai paplitęs civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau galimas ir administraciniuose santykiuose ( pvz. mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratorių susitarimai) ,baudžiamuosiuose santykiuose (pvz. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymas), darbo santykiuose ( pvz. darbo sutartis). Lemiamą įtaką teisminiam reguliavimui daro atskirų subjektų ar jų grupių teisinė sąmonė.

  • Teisė Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (1882 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 23 KB
  • Teisinis reguliavimas konspektas (2)
    10 - 4 balsai (-ų)
Teisinis reguliavimas konspektas (2). (2016 m. Balandžio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/teisinis-reguliavimas-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:19