Teismo medicina gyvų asmenų tyrimas


Teisės konspektas. Gyvų asmenų teismo medicininis tyrimas bendrybės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos marijampolės poskyris. Valstybinės teismo medicinos tarnybos marijampolės poskyris. Specialisto išvada nr. g 14 09. tyrimas pradėtas. Tyrimo atlikimo vieta. Tyrimą atliko. Tyrimo atlikimo pagrindas. Tyrimo objektas (- ai ). Tyrimo tikslas. Tyrimui atlikti pareikalauti papildomi duomenys ir jų gavimo data. Atliekant tyrimą dalyvavo. Tyrimo metodas (- ai ). Tyrimo objekto (- ų ) registracijos numeris (- iai ). Tyrimas baigtas. Kūno sužalojimo sunkumo nustatymas. Objektyvus tyrimas. Išvadą ekspertas. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. bendrosios nuostatos. Sveikatos sutrikdymas. Bendrasis darbingumas. Profesinis darbingumas. Sunkus sveikatos sutrikdymas bk 135 str. Nesunkus sveikatos sutrikdymas bk 138 str. Fizinio skausmo sukelimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas bk 140 str. Metodiniai nurodymai. Darbingumo netekimo tyrimas ( ekspertizė darbingumas. Bendras darbingumas. Sveikatos būklės nustatymas. Randų teismo medicinos tyrimas ( ekspertizė. Orientaciniai rando senumo nustatymo kriterijai. Simuliacija , disimuliacija agravacija , susižalojlmas. Lytinių nusikaltimų tyrimas. Išžaginimo tyrimas Išžaginimas. Nepilnamečių tvirkinamųjų veiksmų ekspertizė. Prievartinis homoseksualizmas. Lytiniai iškrypimai. Lytinis iškrypimas. Lesbianizmas lesbiška meilė. Pedofilija ir gerontofilija. Incestas kraujomaiša. Felacija minetas. Lytinių iškrypimų juridinė kvalifikacija. Lytinių būklių tyrimas. Mergystės nustatymas. Nėštumo arba buvusio gimdymo nustatymas. Buvusio aborto tyrimas. Lytinio subrendimo tyrimas. Lytinis pajėgumas. Lyties nustatymas. Amžiaus nustatymas.


Teismo medicinos gyvų asmenų ekspertizės ir tyrimai daromos:

Gyvų asmenų teismo medicinos tyrimai daromi remiantis tardytojo arba prokuroro nutarimu (tokiu atveju rašomas teismo medicinos tyrimo aktas), teismo medicinos ekspertizės - teismo nutartimi(tokiu atveju rašomas teismo medicinos ekspertizės aktas).

Specialisto išvados pavyzdys:

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas191351330

3. Tyrimą atliko: Marijampolės poskyrio vyresn. teismo medicinos ekspertas Vytenis Valiukas, turintis universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti gyvų asmenų tyrimus, 18 m. ekspertinio darbo stažą

Tai dažniausia gyvų asmenų teismo medicinos tyrimų rūšis. Prieš pradedant tirti nukentėjusį asmenį, išsiaiškinamos sužalojimo aplinkybės. Paprastai jos būna nurodytos nutarime arba siuntime, bet dažniausiai sužinomos iš paties nukentėjusiojo. Visais atvejais reikia išsiaiškinti: a) kada (kurią dieną ir valandą) ir kur (namuose, gatvėje, darbovietėje) žmogus buvo sužalotas; b) kas jį sužalojo (to piliečio vardas, pavardė, amžius, fizinis išsivystymas); c) kokiu daiktu, įrankiu arba ginklu ir kaip buvo sužalotas (kumščiu, peiliu, pastumiant, apdeginant ir pan.); d) kurios kūno dalys sužalotos (galva, krūtinė, rankos ar kt.): e) kuo ėmė skųstis po sužalojimo, kokia buvo savijauta. Jei buvo sužalota galva, tai ar buvo netekęs sąmonės ir kurį laiką; f) ar kreipėsi medicinos pagalbos, kur ir kokia pagalba buvo suteikta; g) kur ir kiek laiko gydėsi; h) kuo skundėsi per apžiūrą.

Akte būtina pažymėti tiriamojo nurodytas įvykio aplinkybes, nes neretai jos neatitinka faktinių aplinkybių.

Objektyvus tyrimas privalo būti atliekamas labai kruopščiai. Būtina apžiūrėti ne tik nukentėjusiojo nurodomas, bet ir kitas kūno vietas, kuriose neretai aptinkama sužalojimų, padedančių išsiaiškinti sužalojimų padarymo mechanizmą.

Aprašant kiekvieną sužalojimą, reikia nurodyti: a) jo lokalizaciją (pažymima sužalota kūno vieta ir atstumai nuo artimiausių anatominių taškų); b) formą, spalvą, sužalojimo aplinką (paraudimas, pabrinkimas ir pan.). Sužalojimai pamatuojami, užrašomas jų ilgis, plotis, jei įmanoma - gylis, aukštis.

Jeigu nukentėjusysis po sužalojimo gydėsi ambulatorijoje arba stacionare, ekspertas privalo susipažinti .su medicinos dokumentais - gydymo istorija, ligonio kortele, rentgenogramomis ir kitų papildomų tyrimų duomenimis. Jei sužalojimo baigtis neaiški, teismo medicinos ekspertas nustato terminą, kada nukentėjusįjį reikia apžiūrėti pakartotinai.

Jeigu būtina kito specialisto (neurochirurgo, neurologo, rentgenologo, okulisto) konsultacija, teismo medicinos ekspertas nukentejusįjį siunčia pas jį. Gauti raštiški konsultacijos duomenys įtraukiami į akto tekstą ir panaudojami darant išvadą.

Išvadą ekspertas pateikia įvertinęs visus sužalojimus, suteiktos medicinos pagalbos dokumentus, gydymo pobūdį, rentgenogramų bei specialistų konsultacijų duomenis.

Akto išvadoje privalo būti nurodyti 5 svarbiausi dalykai:

- medicininis sužalojimo pobūdis, t.y. ekspertinė diagnozė (kraujosruva, pjautinė žaizda, smegenų sukrėtimas, nudegimas ir pan.) ir tiksli sužalojimų lokalizacija (kairiajame skruoste, dešiniajame rieše ir pan.);

- kuo padarytas sužalojimas (kokiu daiktu, įrankiu ar ginklu);

Ekspertinė diagnozė nustatoma remiantis objektyviais tyrimo duomenimis, o jeigu po sužalojimo nukentėjusiajam buvo suteikta medicinos pagalba - tai ir medicinos dokumentų duomenimis.

Visada reikia nustatyti, kokiu daiktu (įrankiu ar ginklu) nukentėjusysis sužalotas: buku, bukabriauniu, aštriu pjaunamuoju, duriamuoju, duriamuoju-pjaunamuoju ar kertamuoju. Kartais pagal sužalojimo formą ir dydį galima identifikuoti daiktą arba įrankį, kuriuo buvo sužalotas žmogus (pvz., kraujosruva gali atitikti diržo sagties formą ir dydį, pusmėnulio formos nubrozdinimai - žmogaus nagų formą ir pan.)

Nustatant sužalojimo padarymo mechanizmą, reikia prisiminti, kad sužalojimai gali būti tiesioginio arba netiesioginio daikto arba įrankio poveikio rezultatas. Nubrozdinimai - tai tos arba kitos kūno vietos tiesioginio poveikio padarinys, o kraujosruvų gali atsirasti ir žemiau sužalotos vietos (pvz., sumušta kakta, o kraujosruvos - akių vokuose); kaulai gali lūžti ir atokiai nuo jėgos veikimo vietos (pvz., griūvant ant ištiestos rankos, gali lūžti raktikaulis). Atidžiai ištyrus kaulų lūžio pobūdį ir rentgenogramą, galima nustatyti, nuo kokio smūgio - tiesioginio ar netiesioginio - lūžo kaulai, nurodyti smūgio kryptį arba kampą, kuriuo daiktas veikė kūno paviršių, ir pan.

Sužalojimo senumas nustatomas pagal gijimo arba komplikacijų požymius. Kraujosruvos spalva keičiasi, nubrozdinimus padengia šašai, kurie po 7-9 dienų nusilupa, žaizdų pakraščiuose vyksta uždegimo reakcija, jų paviršiuje susidaro granuliacinis audinys, vėliau - randai; lūžusio kaulo vietoje vystosi kaulinis rumbas.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • 15 puslapių (5035 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 56 KB
  • Teismo medicina gyvų asmenų tyrimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Teismo medicina gyvų asmenų tyrimas. (2015 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/teismo-medicina-gyvu-asmenu-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:18