Teismo medicina mirusių asmenų kūnų tyrimas


Teisės konspektas. Mirusių asmenų kūnų teismo medicinos tyrimas. Mirusiųjų teismo medicinos tyrimo tvarka ir technika. Išorinis lavono tyrimas. Vidinis lavono tyrimas. Papildomi tyrimai. Histologiniam tyrimui. Serologiniam tyrimui. Cheminiam tyrimui. Bakteriologiniam tyrimui. Botaninis tyrimas. Biocheminiam tyrimui. Pakitusių ir padalintų lavonų tyrimas. Naujagimių lavonų tyrimo ypatumai. Gimę gyvi. Plaučių plaukimo mėginio technika. Skrandžio ir žarnų plaukimo mėginio technika. Gyvybingi naujagimiai.


Mirusio žmogaus kūnas (lavonas) yra dažnas ir sudėtingas teismo medicinos tyrimo objektas. Lavonus tiria ir patologai anatomai. Teismo medicinos tyrimo ir patologinio anatominio tyrimo metu nustatoma mirties priežastis ir genezė, palyginamos klinikinė ir anatominė diagnozės (sutampa, iš dalies sutampa, visiškai nesutampa), atskleidžiami medicinos pagalbos ir dokumentacijos trūkumai. Tačiau tarp patologinio anatominio tyrimo bei teismo medicinos tyrimo yra ir esminių skirtumų. Pagrindinis skirtumas - patologai anatomai tiria mirusius nuo ligų, o teismo medikai - nuo išorinių veiksnių poveikio.

Teismo medicinos ekspertas turi spręsti ir daugelį specifinių uždavinių: nustatyti, kada žmogus mirė, kada - prieš mirtį ar po mirties - buvo sužalotas, kuo ir kaip sužalotas, ar buvo vartojęs alkoholio, kada ir kiek. Tiriant nenustatytos asmenybės lavonus arba lytinius nusikaltimus, taip pat nagrinėjamas visas kompleksas specifinių klausimų.

Teismo medicinos tyrimo metu, be ligos istorijos ir kitų medicinos dokumentų, tiriami lavono drabužiai, ginklai, įrankiai arba daiktai, kuriais padaryti sužalojimai, transporto priemonės, įvairūs biologinės kilmės pėdsakai, aptikti įvykio vietoje, bylos medžiaga. Atliekant tyrimą, taikomi įvairūs papildomi tyrimo metodai: histologinis, histocheminis, bakteriologinis, fizikiniai-technikiniai, cheminiai, osteologiniai, specialus fotografijos ir daug kitų.

Patologiniai anatominiai tyrimai ir teismo medicinos tyrimai skiriasi ir organizaciniu požiūriu. Mirusiųjų teismo medicinos tyrimai atliekama tik gavus prokuroro, tyrėjo nutarimą arba teismo nutartį. Tyrimo rezultatai surašomi specialiame dokumente - teismo medicinos tyrimo akte, kuriame ekspertas pasirašo, kad yra įspėtas dėl bausmės už žinomai melagingą išvadą.

Patologinis anatominis skrodimas atliekamas gydymo įstaigos administracijos nurodymu, o skrodimo duomenys surašomi lavono patologinio anatominio skrodimo protokole

Lavono teismo medicinos tyrimas skiriama prokuroro, tyrėjojo nutarimu arba teismo nutartimi, kai reikia nustatyti mirties priežastį ir išspręsti kitus su mirtimi susijusius klausimus. Kartais lavonai tiriami ir negavus oficialaus nutarimo skirti tyrimą arba esant mirusiojo artimųjų prašymui. Tyrimas įforminamas teismo medicinos specialisto išvada.

Prieš tyrimą reikia susipažinti su įvykio vietos apžiūros protokolu arba bent su įvykio vietos apžiūros duomenimis, kurie kartais įrašomi nutarime. Jeigu žmogus prieš mirtį gydėsi ambulatorijoje arba stacionare, būtina susipažinti su medicinos dokumentais. Visada naudinga pasikalbėti su mirusiojo artimaisiais arba mirties liudininkais. Kruopščiai surinkti katamnezės duomenys padeda geriau ištirti lavoną ir nustatyti mirties priežastį.Jeigu duomenų trūksta, reikia pasikalbėti su lavoną ištirti atsiuntusiu prokuroru, tyrėju bei su asmeniu, kuriam pavestas tyrimas.

Jei reikia ir yra galimybė, prieš skrodimą daromos lavono rentgenogramos. Jos itin naudingos tiriant naujagimio lavonėlį, lavonus su šautiniais sužalojimais, įvairiais kaulų sužalojimais ir kitais atvejais.

Skiriami šie lavono teismo medicinos tyrimo etapai: išorinis tyrimas, vidinis tyrimas ir papildomi laboratoriniai tyrimai.

Neatpažintų lavonų drabužius reikia aprašyti dar smulkiau: nurodyti jų modelį, spalvą, medžiagos rūšį, audinio raštą, fabriko arba siuvyklos ženklus, sagų spalvą ir dydį, avalynės dydį ir pan. Ištirti nežinornų lavonų drabužiai išdžiovinami, supakuojami ir saugomi. Sunaikinti juos galima tik leidus teisėsaugos organams.

Aprašoma lavondėmių lokalizacija, pobūdis (difuzinės ar pavienės), spalva, ryškumas. Lavondėmės paspaudžiamos specialiu dinamometru (2 kg/cm2) ir žiūrima, kaip jos keičiasi: išnyksta, pablykšta ir per kiek laiko (sek., min.) atgauna ankstesnę spalvą arba nekeičia spalvos. Pagal tai nustatoma lavondėmių stadija. Norint atskirti lavondėmę nuo kraujosruvos, reikia atkreipti dėmesį į jų atsiradimo vietą, odos paburkimą, epidermio nubrozdinimus, ribas su aplinkiniais audiniais, o paskui odą reikia prapjauti.

Pirmieji puvimo požymiai pasireiškia žalsvomis dėmėmis pilvo dešinės pusės apatinėje dalyje. Vėliau šios dėmės išplinta po visą pilvą, kitas kūno dalis. Dar vėliau išryškėja poodinių venų tinklas. Dėl audiniuose susidariusių dujų lavonas išsipučia, o atsisluoksniavus epidermiui kūno paviršiuje atsiranda pūslių. Smulkiai aprašomi natūralios konservacijos (mumifikacijos, suvarškėjimo, užsikonservavimo durpyne ir kt.) reiškiniai. Jeigu lavono paviršiuje yra pelėsių, nurodoma jų lokalizacija, matmenys, spalva, aprašomi musių ir kitų vabzdžių kiaušinėliai, lervos bei patys vabzdžiai.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • 11 puslapių (3926 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 19 KB
  • Teismo medicina mirusių asmenų kūnų tyrimas
    10 - 9 balsai (-ų)
Teismo medicina mirusių asmenų kūnų tyrimas. (2015 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/teismo-medicina-mirusiu-asmenu-kunu-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:32