Teismo medicina toksikologija


Kalio chlorido mirtina doze. Nuokanos efektas. Apsinuodijimas fosforo organiniais junginiais.

Teisės konspektas. Teismo medicinos toksikologija. nuodai ir apslnuodijlmai. Aqua tofona. Nuodų veikimo sąlygos. Nuodo kiekis. Fizinė būklė. Šalutinės medžiagos. Organizmo būklė. Kūno masė. Pripratimas prie nuodo. Nuodo veikimo priklausomybė nuo jo patekimo į organizmą būdų. Išorinės aplinkos sąlygos. Nuodų veikimas. Rezorbciniu. Atokusis. Apsinuodijimų diagnostika. Nuodų klasifikacija. Apsinuodijimas rūgštimis ir šarmais. Apslnuodijlmas destrukciniais nuodais. Gyvsidabrio junginiai. Arseno junginiai. Švino junginiai. Fosforas ir jo junginiai. Apslnuodijlmas kraujo nuodais. Hemoliziniai nuodai. Methemoglobiną sudarančios medžiagos. Kalio chloridas , nitratai. Apsinuodijimas smalkėmis. Apsinuodijimas funkciniais nuodais. Fosforo organiniais junginiais. Sieros vandenilis. Anglies dioksidas. Centrinę nervų sistemą slopinantys nuodai. Aciklinės eilės narkotinės medžiagos. Etilo alkoholiu. Narkoziniai alkaloidai Apsinuodijimai narkoziniais alkaloidais. Erythroxylon coca. Apsinuodijimas migdomaisiais. Apsinuodijimas CNS dirginančiais ir traukuliniais nuodais. Traukuliniai nuodai. Nuodingosios nuokanos. Apsinuodijimas pesticidais pesticidai. apsinuodijimas maistu. Apsinuodijimai maistu klasifikuojami. Nuodingi grybai. Žalsvoji musmirė. Paprastoji musmirė. Maisto toksikoinfekcijos. Bakterinėmis intoksikacijomis. Stafilokokines intoksikacijas.


Nuodai ir apsinuodijimo jais atvejai buvo žinomi jau gilioje senovėje. Pavyzdžiui, 399 m. prieš Kristaus gimimą apsinuodijęs nuodingąja nuokana mirė įžymus graikų filosofas idealistas Sokratas. Viduramžiais ypač klestėjo tyčiniai nunuodijimai Prancūzijos karalių dvare, XN a. kunigaikščių pilyse, Renesanso epochoje - Italijos kunigaikščių ir popiežių valdose. Nuodytojo profesija buvo populiari. Kaip viena iš šios profesijos atstovių XVII a. išgarsėjo Teofanija di Adamo. Ji ne tik pati nuodijo savuoju aqua tofona (arseno oksidu), bet ir pardavinėjo šį mirtiną gėrimą kitiems. Šitaip buvo numarinta daugiau kaip 600 žmonių. Nunuodijimai klestėjo ir feodalinėje Lietuvoje. Akivaizdus pavyzdys - Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės tragedija.

Moksliškai nuodai ir jų poveikis pradėti tyrinėti tik XVIII a. pabaigoje Švedijoje ir Vokietijoje. 1801 m. Vilniaus universiteto prof. J. Frankas išleido pirmąjį toksikologijos vadovėlį. Tolesnė toksikologijos raida susijusi su Prancūzija. Čia toksikologijos pradininku laikomas M. J. B. Orfila, Jis pagarsėjo eksperimentais ir atradimais, 1818 m. išleido dvitomį veikalą "Nuodai ir bendroji toksikologija".

b) tirpumas: netirpstančios organizmo skysčiuose medžiagos organizmo neapnuodija, pavyzdžiui, netirpstanti gyvsidabrio druska kalomelis (HgCl) yra nenuodinga, o tirpus sublimatas (HgCI) labai nuodingas;

c) fizinė būklė: dujiniai nuodai pradeda veikti labai greitai, nes per įkvepiamą orą tiesiogiai rezorbuojasi į kraują. Skystos medžiagos veikia greičiau ir stipriau nei kietos;

d) koncentracija: koncentruotos rūgštys žaloja tas odos ir gleivinės vietas, ant kurių jos patenka, o labai praskiestos vartojamos kaip

vaistai arba prieskoniai (pvz., druskos arba acto rūgštys);

e) šalutinės medžiagos taip pat turi įtakos nuodo poveikiui. Stipri arbata silpnina daugelio alkaloidų (atropino, morfino, strichnino) poveikį, o fosforo turinčios medžiagos stipriau veikia išgertos kartu su pienu arba suvalgytos su riebiu maistu. Cianidai stipriau veikia rūgščioje aplinkoje, pavyzdžiui, išgerti su rūgščiu vynu, o arsenas - šarminėje aplinkoje. Nuo nedidelių metilo ir amilo alkoholių priemaišų etilo alkoholis pasidaro daug toksiškesnis.

Ilgainiui nuodingos medžiagos dėl cheminių reakcijų gali netekti žalingų savybių arba jas įgyti, pavyzdžiui, kalio cianidas, veikiamas anglies dioksido, virsta ne nuodingu kalio karbonatu (potašu), o mažai nuodingas kalomelis gali virsti labai nuodingu sublimatu.

Nuo organizmo priklausančios nuodo veikimo sąlygos taip pat labai įvairios:

a) amžius: kūdikiai labai jautrūs opijatams, alkoholiams ir palyginti mažai jautrūs strichninui bei barbitūratams. Vaikai ir seni žmonės jautresni alkoholiams;

b) organizmo būklė: ligoniai, ypač sergantys lėtinėmis ligomis, stipriau reaguoja į įvairias nuodingas medžiagas, pavyzdžiui, sutrikus inkstų funkcijai organizme gali kauptis nuodingos medžiagos, todėl apnuodyti gali net ir nedidelės jų dozės;

e) pripratimas prie nuodo: visiems žinoma, kad priprantama ne tik prie narkotikų, bet ir prie kitų toksinių medžiagų. Narkomanai, norėdami pajusti efektą, vartoja ne tik toksines, bet ir mirtinas dozes. Dažniausiai galima priprasti prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų _ morfino. heroino, omnopono, promedolio, opijaus, hašišo, marihuanos, anašos, barbitūratų (barbamilio, ciklobarbita1io), trankviliantų (eleniumo, diazepamo, nitrazepamo).

Pasitaiko ir padidėjusio žmonių jautrumo kai kurioms medžiagoms, pavyzdžiui, antibiotikams, jodui, novokainui, chininui atvejų.

Nors kraujas išnešioja nuodus po vidaus organus ir audinius, tačiau kai kurie nuodai veikia tik tam tikrus organus arba jų sistemas, pavyzdžiui, kraujo nuodai veikia tik kraujo hemoglobiną.

Vieni nuodai organizme skaidomi, o kiti susijungia su kuriomis nors kitomis medžiagomis, dar kiti išsiskiria iš organizmo nepakitę. Nuodai arba jų metabolitai išsiskiria iš žmogaus kūno įvairiais būdais: daug jų pasišalina per inkstus su šlapimu, per kepenis su tulžimi, per žarnyną su išmatomis, kiti per plaučius su iškvepiamu oru arba per odą su prakaitu, per krūtis su pienu, dar kiti su vėmalais.

Didelės reikšmės nuodų poveikiui turi jų oksidacija organizme.

Žinoma, kai net netoksiškos medžiagos oksiduojasi ir tampa toksiškos, o metilo alkoholis, etilenglikolis, anilinas, urotropinas bei kai kurie organiniai fosfoto junginiai oksidavęsi virsta labai nuodingais metabolitais.

Toksinis nuodų poveikio mechanizmas labai įvairus. Nuodai veikia organizmo molekules, ląsteles, audinius, organus bei sistemas. Toksinis medžiagų poveikis priklauso nuo molekulėse vykstančių procesų, nuo ryšio tarp nuodų ir organizmo molekulių, nes nuodai reaguoja su tam tikrais receptoriais ir sukelia įvairius toksinius efektus. Receptoriai toksikologijoje suprantami plačiąja prasme: tai membranų sudedamosios arba citoplazmos dalys. Receptoriai gali būti fermentai, nukleino ir amino rūgštys, purino ir pirimidino nukleotidai, vitaminai, mediatoriai, hormonai. Kai kurie nuodai blokuoja (inaktyvuoja) įvairius fermentus: teturamas - acetildehidrogenazę, organiniai fosforo junginiai acetilcholinesterazę, cianidai - citochromoksidazę.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • 21 puslapis (7595 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 42 KB
  • Teismo medicina toksikologija
    10 - 6 balsai (-ų)
Teismo medicina toksikologija. (2015 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/teismo-medicina-toksikologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:18