Teismo medicina traumatologija konspektas


Teisės konspektas. Teismo medicinos traumatologija. Žalojantys daiktai. Žalojančių reiškinių. Mechaniniai sužalojimai. Bukais daiktais. Aštriais daiktais. Vietinio pobūdžio mechaniniai sužalojimai. Ekspertinė reikšmė. Muštinės žaizdos. Plokščią neribotą paviršių. Plokščią ribotą paviršių. Sferinį paviršių. Cilindrinį paviršių. Pjautinės žaizdos. Durtines žaizdas. Durtines pjautines žaizdas. Durtinės pjautinės žaizdos , padarytos žirklėmis. Vienu žirklių peiliu. Dviem su glaustais žirklių peiliais. Dviem praskestais žirklių peiliaispadaromos. Persikryžiavusiais dviem žirklių peiliais. Kirstinės žaizdos padaromos. Kaulo poslinkis. Kaulo lenkimas. Kaulo suspaudimas. Kaulo sukimas. Kaulinio audinio atitrūkimas. Vidaus organų sužalojimai. Galvos sužalojimai. Vidaus parenchiminių organų. Kūno dalys amputuojamos. Bendros organizmo reakcijos į mechaninius sužalojimus. Trauminis šokas. Riebalų embolija. Oro embolija. Trauminė toksikozė. Pozicinio suspaudimo sindromas. Kraujas užkrečiamas. Sužalojlmai griūvant ir krintant. Kritimas iš aukštumos. Kritimo ant galvos. Krintant ant kojų. Krintant ant sėdmenų. Atsitrenkiant liemeniu. Sužalojimai kitais veiksniais. Įvairių veiksnių , sukeliančių organizmo reakcijas , klasifikacija. SUŽALOJIMŲ RŪŠYS Tyčiniai sužalojimai. Nelaimingi atsitikimai. Karo traumų.


Mechaniniai, fiziniai, cheminiai, biologiniai ir psichiniai veiksniai gali sukelti organizmo vietines ir bendras reakcijas.

Išoriniai žalojantys veiksniai būna dviejų rūšių - žalojantys daiktai ir žalojantys reiškiniai.

Žalojantys daiktai (įvairūs daiktai, įrankiai arba ginklai) paprastai pasižymi vietiniu poveikiu. Jie žmogų sužaloja mechaniškai. Tuo tarpu žalojančių reiškinių (elektros, žaibo, aukštos bei žemos temperatūros, spindulinės energijos, biologinių veiksnių) poveikis dažniausiai būna dvejopas - vietinis ir bendras.

Dauguma mechaninių sužalojimų yra vietinio poveikio, kai pažeidžiamas audinių arba organų vientisumas. Tačiau neretai vietinio poveikio mechaniniai sužalojimai sukelia ir įvairaus pobūdžio bendro poveikio organizmo reakcijas.

Bukais daiktais sužalojama smūgiuojant, spaudžiant, tempiant arba trinant. Neretai sužalojimo padarymo mechanizmas būna kombinuotas - smūgis ir spaudimas; spaudimas ir trynimas; smūgis, spaudimas ir trynimas.

Aštriais daiktais sužalojama duriant, pjaunant arba kertant, arba duriant ir pjaunant vienu metu.

Mechaninių sužalojimų pobūdis ir apimtis priklauso nuo žalojančių daiktų masės ir formos, judėjimo greičio, žalojančio daikto poveikio trukmės ir kitų aplinkybių.

Nubrozdinimai būna paviršiniai (įdrėskimai, linijiniai nubrozdinimai), apimantys tik epiderrnį, arba gilūs, siekiantys spenelinį odos sluoksnį. Jeigu veikiant žalojančiam daiktui vyrauja smūgio veiksnys, po nubrozdinimu arba apie jį atsiranda ir poodinė kraujosruva.

Odos nubrozdinimo dugnas iš pradžių būna drėgnas, blizgantis, žemiau aplinkinio odos paviršiaus. Per kelias valandas nubrozdinimo paviršius apdžiūsta ir pamažu pasidengia plutele (šašu), sudaryta iš prasisunkusio kraujo ir limfos. Aplinkinė oda parausta, gali patinti. Pirmos paros pabaigoje plutelė pasiekia aplinkinės odos lygį, o 2-3 dieną iškyla virš jos paviršiaus. 3-5 dieną prasideda nubrozdinimo pakraščių epitelizacija, todėl pluteles pakraščiai iškyla. 7-9 dieną epitelizacija baigiasi, plutelė nusilupa ir lieka rausvas raukšlėtas, nauju epiteliu padengtas odos paviršius. Praėjus porai savaičių, buvusio nubrozdinimo vieta paprastai nesiskiria nuo aplinkinės odos.

Nubrozdinimo dydis priklauso ne tiek nuo su oda kontaktavusio daikto dydžio, kiek nuo šio daikto dinaminio kontakto ploto bei trukmes.

Nubrozdinimo forma priklauso nuo žalojančio paviršiaus formos ir nubrozdinimo padarymo mechanizmo. Dinaminis nubrozdinimo mechanizmas dažniausiai padaro juostos pavidalo nubrozdinimą, kurio plotis atitinka vieną iš žalojančio daikto matmenų. Jei nubrozdinama smūgiuojant arba spaudžiant, nubrozdinimo forma gali visiškai atitikti žalojančio buko paviršiaus formą.

Ekspertinė reikšmė: nubrozdinimo pobūdis svarbus sprendžiant kai kuriuos eksportinius klausimus. Jis padeda nustatyti:

- žalojančio daikto (įrankio, ginklo) paviršių (lygų arba briaunotą);

- žalojančio daikto formą, reljefą arba dydį;

- jėgos poveikių skaičių;

- žalojančio daikto rūšį (pvz., metalizaciją arba medžio intarpus);

Kraujosruva gali būti ne tik odoje arba paodėje, bet ir giliuosiuose audiniuose, tarp fascijų arba raumenyse, virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu (hematomos), po minkštaisiais galvos smegenų dangalais.

Teismo medicinos praktikoje dažniausios poodinės kraujosruvos.

Jos būna įvairios formos ir dydžio, nelygu kokios yra veikiančių daiktų paviršiaus savybės. Spaudžiant pirštų galais galima padaryti apvalias, ovalias kraujosruvas. Žmogaus dantys palieka žiedines kraujosruvas, sudarytas iš atskirų fragmentų. Kartais kraujosruvos susidaro žalojančio paviršiaus ir kūno sąlyčio riboje, pavyzdžiui, stipriai sudavus pailgu daiktu susidaro dvi juostinės kraujosruvos, atitinkančios žalojančio paviršiaus kraštus, o sužalojimo centre (spaudimui kraujagyslės atsparesnės nei tempimui) lieka šviesi juosta. Jei kraujosruvos forma arba jos atskiros detalės užfiksuoja žalojančio paviršiaus savybes, galima identifikuoti daiktą, kuriuo buvo sužalotas žmogus.

Pirmomis valandomis kraujosruvos būna raudonos arba raudonos ir violetinės spalvos, nes kraujo dažas hemoglobinas, esantis iš kraujagyslių išsiliejusiuose eritrocituose, prasišviečia per epidermį. Vėliau, eritrocitams irstant, hemoglobinas redukuojasi į methemoglobiną ir parai įpusėjus kraujosruvos įgauna mėlynai violetinę spalvą. 3-4 dieną kraujosruva pažaliuoja, nes methemoglobinas redukuojamas į verdochromogeną ir bilirubiną, o 7-9 dieną kraujosruvų pakraščiai ima gelsti dėl susidariusi o galutinio hemoglobino skilimo produkto hemosiderino. Vėliau ir gelsva kraujosruva pradeda nykti, nes hemosiderinas limfa pašalinamas ir po 10-14 dienų kraujosruvos žymės paprastai visiškai išnyksta. Šie kraujosruvų spalvos kitimo periodai yra orientaciniai, nes nedidelės kraujosruvos gali visiškai išnykti per savaitę, o didesnių pėdsakai išlieka ir 3-4 savaites.

Žaizda- mechaninis odos (gilesnio nei spenelinio sluoksnio) arba gleivinės bei pogleivio pažeidimas. Žaizdų pobūdis labai priklauso nuo žalojančio daikto, įrankio arba ginklo pobūdžio (bukas, aštrus) bei nuo to daikto poveikio mechanizmo (smūgis, spaudimas, tempimas, pjovimas, dūrimas, traiškymas, sprogdinimas, energetinis poveikis).

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • 13 puslapių (5064 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 82 KB
  • Teismo medicina traumatologija konspektas
    10 - 5 balsai (-ų)
Teismo medicina traumatologija konspektas. (2015 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/teismo-medicina-traumatologija-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 02:14