Teismo medicina


Teismo medicina konspektai. Teismo medicinos konspektai. Teismo medicina konspektas. Nuodu klasifikacija. Nuodai teismo medicina. Kriminalistika apnuodijimai. Teismo medicinos skaidres. Teismo medicina referatas.

Teisės konspektas. Teismo medicina kaip mokslas. Teismo medicines objektai ir sistema. Ekspertų pareigos. Ekspertų kompetetingumas. Automobilinės ir kitos transporto priemonių traumos. Transporto traumos. Autotraumos. Sužalojimai kitomis transporto priemonėmis. Geležinkelio traumas. Apsinuodijimai , apnuodijimai. Nuodų veikimo sąlygos. Bendri apsinuodijimų diagnostikos ir gydymo principai. Teismo medicininis buvusio apnuodijimo įrodymas. Nuodų klasifikacija. Apsinuodijimas rūgštimis ir šarmais. Apsinuodijimas destrukciniais nuodais. Apsinuodijimas kraujo nuodais. Apsinuodijimas funkciniais nuodais. Nervų sistemos nuodai. Širdies nervų nuodai. Širdies nuodai. Apsinuodijimas maistu. Literatūra.


Pagaliau aptariami teismo proceso ir teismo medicininės ekspertizės organizaciniai klausimai, įvairūs medicinos personalo nusikaltimai ir jų tyrimas ( teismo medicininė deontologija ).

Jeigu ekspertas be svarbių priežasčių neatvyksta arba teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jis gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Šaukiamo ekspertu asmens pareiga atvykti į kvotos organą, pas tardytoją, prokurorą bei į teismą atsiranda nuo to momento, kai jis gauna šaukimą. Asmuo, šaukiamas ekspertu, privalo atvykti nepriklausomai nuo to, ar jis turi pagrindą atsisakyti daryti ekspertizę. Jis gali neatvykti tik tais atvejais, kai yra svarbios priežastys ( pvz., jei ne laiku gavo šaukimą, jei atvykti negali dėl ligos ir pan ).

Asmuo šaukiamas ekspertu ar skiriamas ekspertizės įstaigos vadovo, turi savo iniciatyva pareikšti nusišalinimą BPK nurodytais pagrindais. Skiriant asmenį ekspertu, reikia jam išaiškinti, kokiu pagrindu jis gali ir turi teisę pareikšti nusišalinimą.

Įstatymo reikalavimas duoti objektyvią išvadą reiškia, kad paskirtas ekspertas nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, remdamasis savo specialiomis žiniomis, atliktas tyrimas ir jų rezultatų specialiu įvertinimu, duoda išvadą jam pateiktais klausimais.

Žinomai melaginga išvada yra laikoma eksperto tyčia duota neteisinga išvada, kurioje sąmoningai iškreipiama ar nuslepiama tiesa apie faktus, kurie buvo eksperto tyrimo dalykas.

Už ekspertizės darymo tvarkos pažeidimus bei nesąžiningą eksperto pareigų vykdymą, jeigu už juos negali būti taikomos BPK numatytos sankcijos, ekspertizės įstaigos ekspertas gali būti baudžiamas drausmine tvarka.

Ekspertizė yra skiriama, kai būtina tirti daiktinius įrodymus, dokumentus, lavoną, žmonių sveikatos būklę bei fizines savybes ir kt., taikant specialias ( ne teisines ) žinias tam, kad būtų galima nustatyti byloje naujus faktus.

Ekspertizė skiriama, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, išskyrus atvejus, kurie numatyti BPK 86 str. Bet paaiškėjus, kad Įrodinėtinas aplinkybes galima nustatyti panaudojant mokslines, technines ar kitas specialias žinias, visada reikia skirti ekspertizę. Negalima atsisakyti daryti ekspertizę ir kitais būdais nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms išaiškinti reikalinga ekspertizė.

Eksperto išvada esminga tai, kad ji: 1) remiasi byloje surinktais įrodymais; 2) yra paremta atliktu specialiu tyrimu; 3) gaunama iš asmens, turinčio specialių žinių, be kurių negalima atlikti tyrimo; 4) duodama laikantis baudžiamojo proceso įstatymo numatytos tvarkos.

Eksperto išvada – tai motyvuotas atsakymas į jam pateiktus klausimus. Tačiau įrodymų byloje esti ne tik eksperto išvada, bet visas ekspertizės aktas. (BPK214str.,). Jeigu ekspertizės akte nėra įžanginės ir tiriamosios dalių, eksperto išvada neturi įrodomosios reikšmės

Ekspertizės aktas yra vienintelė procesinė forma, kuria ekspertas duoda išvadas.

Ekspertui negalima pateikti klausimų, kurie nesusiję su jo specialybe, taip pat teisinio pobūdžio klausimų, kuriuos privalo spręsti tardytojas ar teismas ( pvz., ar konkrečiu atveju būta nužudymo ar savižudybės ir pan).

Negali būti skiriama ekspertizė baudžiamosios bylos iškėlimo ir kaltinamojo atidavimo teismui stadijose, taip pat kasaciniame ir priežiūros procesuose.

Kvotos organai gali skirti ekspertizę tik tose bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti nebūtina.

Teisėjas vienasmeniškai ar teismas tvarkomajame posėdyje turi teisę išspręsti klausimą dėl asmens, turinčio specialių žinių, šaukimo į teisiamąjį posėdį ekspertu, nors parengtiniame tardyme ir nebuvo daryta ekspertizė.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 14 puslapių (8029 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Teismo medicina
    8 - 1 balsai (-ų)
Teismo medicina. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/teismo-medicina.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 10:10