Teismų praktika bylose dėl žalos atlyginimo darbuotojo mirties atveju


Teisės referatas. Įvadas. Referate naudojamų sąvokų sąrašas. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys. Civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Pašalpa žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Atsakomybė už žalą, padarytą didesnio pavojaus Šaltinio. Išvados. Naudota literatūra.


Darbo tikslas. Šiuo darbu aš siekiau plačiau įsigilinti į teismų praktiką bylose dėl žalos atlyginimo darbuotojo mirties atveju. Sužinoti, įsigilinti kokios yra sąlygos, kokie žalos atlyginimo metodai taikomi.

Darbo objektas. Teismų praktika bylose dėl žalos atlyginimo darbuotojo mirties atveju.

Darbo metodas. Literatūros, apžvelgiančios teismų praktiką mano pasirinktoje temoje analizė.

Civilinę atsakomybę apibrėžti vienareikšmiškai neįmanoma. Pirma, civilinė atsakomybė yra suprantama kaip civilinės teisės instituto – prievolinės teisės – sudėtinė dalis. Civilinės atsakomybės taikymu siekiama kompensuoti vienai šaliai – nukentėjusiajam – padarytus teisės pažeidimu nuostolius. Atsižvelgiant į šią aplinkybę civilinė atsakomybė yra nusakoma kaip turtinė prievolė, atsirandanti pažeidus sudarytą sutartį arba padarius žalą (deliktą), kurios viena šalis – nukentėjusysis – turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis – teisės pažeidėjas – privalo atlyginti padarytus nuostolius.

Pateikta atsakomybės samprata leidžia išskirti du jos atsiradimo pagrindus: 1) sutartie s sąlygų pažeidimas; 2) žalos ( delikto) padarymas.

Priklausomai nuo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo yra skiriama: 1) sutartinė civilinė atsakomybė; 2) deliktinė ( nesutartinė ) civilinė atsakomybė.

Tarp šalių esanti sutartis, kurią pažeidus padaroma žala turtui, pašalina deliktinę civilinę atsakomybę.

Padarius žalą asmens sveikatai, ši taisyklė dažnai netaikoma. Pavyzdžiui, CK 454 str. nurodo, kad pervežėjo atsakomybė už keleivio sužalojimą arba jo gyvybės atėmimą nustatoma pagal prievolių, atsirandančių dėl žalos atlyginimo, taisykles, jeigu įstatymas nenumato didesnės atsakomybės. Civilinėje teisėje galioja kaltumo prezumpcija – žalą padaręs asmuo laikomas kaltu, kol neįrodoma, kad žala nukentėjusiam padaryta ne dėl jo kaltės.

Civilinės atsakomybės už žalą, padarytą asmeniui, atveju žala gali būti dvejopa:

Apibendrinimui gautos 5 bylos dėl išieškojimo pašalpos, iš kurių 2 bylose ieškiniai patenkinti, 2 – atmesti, 1 byla nutraukta patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Ieškiniai buvo atmesti dėl to, kad kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, dar nebuvo įsigaliojęs Žmonių saugos darbe įstatymo 80 str., o pagal 1994 m. Lapkričio 3 d. Įstatymo redakciją - 79 str., numatantis šios pašalpos išmokėjimą.

Darbdaviui išmokėjus vienkartinę pašalpą, ryšium su asmens mirtimi dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atsakingas už žalą asmuo (darbdavys) neatleidžiamas nuo žalos atlyginimo asmenims, nurodytiems CK 499 str. 2, 3 d. Išmokėta pagal Žmonių saugos darbe įstatymą vienkartinė pašalpa turi būti įskaitoma į apskaičiuojamą pagal CK 499 str. 2, 3 d. atlyginimo žalos dydį, jeigu tai yra numatyta specialiame įstatyme.

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2258 žodžiai)
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 26 KB
  • Teismų praktika bylose dėl žalos atlyginimo darbuotojo mirties atveju
    10 - 4 balsai (-ų)
Teismų praktika bylose dėl žalos atlyginimo darbuotojo mirties atveju. (2015 m. Gruodžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/teismu-praktika-bylose-del-zalos-atlyginimo-darbuotojo-mirties-atveju.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:11