Tekstilės pramonėje susidarančių oro teršalų šalinimas


Inžinerijos kursinis darbas. Įvadas. Tekstilės pramonėje susidarantys oro teršalai, jų poveikis žmogui ir aplinkai. Tekstilės pramonėje naudojamos oro valymo technologijos. Oro valymo įrenginių skaičiavimai ir projektavimas. Pirminis oro valymo įrenginys. Antrinis oro valymo įrenginys. Išvados. Naudota literatūra. Priedai.


Darbo problema –tekstilės pramonės įmonėje susidaro oro teršalai, kurie nėra šalinami.

Darbo objektas – tekstilės pramonės oro valymo įrenginiai.

Darbo tikslas – suprojektuoti oro valymo įrenginius tekstilės pramonės įmonėje.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti tekstilės pramonėje susidarančius oro teršalus, jų poveikį žmogui ir aplinkai.

Išanalizuoti tekstilės pramonėje naudojamas oro valymo technologijas.

Atlikti technologinius skaičiavimus ir suprojektuoti pirminį bei antrinį oro valymo įrenginius

1.TEKSTILĖS PRAMONĖJE SUSIDARANTYS ORO TERŠALAI, JŲ POVEIKIS ŽMOGUI IR APLINKAI

Tekstilės įmonės atmosferos taršos šaltinius galima suskirstyti į stacionarius ir mobilius taršos šaltinius. Teršalų išmetimas į aplinkos orą iš mobilių taršos šaltinių priklauso nuo automobilių kiekio, jų naudojamų degalų rūšies, autotransporto parko amžiaus. Įvairiuose tekstilės procesuose susidaro anglies monoksidas, azoto oksidai, angliavandeniliai, sieros dioksidas [2].. Svarbiausi yra iš stacionarių taršos šaltinių į aplinką išmetami teršalai, kurių kiekiai žymiai didesni.Daugelis teršalų į aplinkos orą patenka per įvairius įmonės cechus. Per dažymo procesą į aplinką gali patekti natrio hidroksidas ir acto rūgštis.Nuo marginimo mašinų džiovyklų ir marginimo baro patalpos į aplinkosorą per ventiliacines sistemas patenka etilenglikolis, lakieji organiniai junginiai. Katilinėje susidaro kietosios dalelės. Taip pat į aplinką patenką acetonas dažymo procese.

Anglies monoksidas (CO), yra bespalvės, bekvapės, beskonės, degios ir labai toksiškosdujos. Per kvėpavimo sistemą anglies monoksidas patenka į žmogaus kraują, kur jungiasi su hemoglobinu. Taip susidaro karboksihemoglobinas, todėl sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį. Taip pat anglies monoksidas sukelia širdies ir kraujotakos ligų paūmėjimus, padidina kraujo krešulių tikimybę, o moteriai nėštumo metu neigiamai įtakoja vaisiaus vystymąsi. Didelė koncentracija aplinkos ore gali pažeisti centrinę nervų sistemą. Anglies monoksido neigiamas poveikis augalijai ir antropogeniniams objektams nėra nustatytas, o didelis jo kiekis skatina ozono susidarymą.

Natrio hidroksidas arba kaustinė soda – stipri bazė. Natrio hidroksidas gali ėsdinti metalus.Patekęs ant žmogaus odos, stipriai nudegina.Patekęs į akis, gali negrįžtamai jas pažeisti.Pavojinga įkvėpti produkto aerozolio, nes gali nudeginti kvėpavimotakus, sukelti negrįžtamus pažeidimus. Pavojai aplinkai ir galimos žalos pasekmės:trumpalaikis lokalinis poveikis. Natrio hidroksidotirpalas, patekęs ant dirvožemio, negrįžtamai pažeidžia augalus ir mikrofauną. Pakenkimas vandens ekosistemoms priklauso nuo patekusio produkto kiekio, jo praskiedimo ir vandens pH.

Didėjant tekstilės gaminių poreikiui, plečiasi tekstilės pramonė taip įmonėse didėja gamybos apimtys. To priežastis išmetamų oro teršalų kiekio didėjimas [4]. Orui valyti sukurta daugybė technologinių įrenginių, kurie yra skirstomi į pirminio ir antrinio oro valymo įrenginius pagal valymo metodą yra skirstomi į sausuosius ir šlapiuosius.

Dulkių nusodinimo kamerose dulkės sugaudomos dėka užteršto oro greičio sumažėjimo sėsdinimo kameroje ir gravitacinių jėgų veikimo. Konstrukcijos paprastumas, pigumas, maži energijos nuostoliai, paprasta eksploatacijos technologija yra šio dulkių gaudytuvo privalumai, o dideli gabaritai ir žemiausias iš visų būdų valymo efektyvumas – tai šių įrenginių tipo trūkumas.

Įrenginiuose, kurių veikimo principas grindžiamas gravitaciniu metodu, dalelių nusodinimas pagrįstas gravitaciniais dėsniais, t. y. dalelės nusodinamos svorio jėga. Krentanti dalelė patiria terpės, kurioje ji yra, pasipriešinimą. Nusodinimo kameros dirba efektyviai kai dalelės didesnės kaip 50 μm. Tada jų efektyvumas siekia 80 – 90 %, hidrauliniai nuostoliai sudaro 50–200 Pa .Gamyboje yra paplitusios daugiasekcijinės kameros. Nedidelis atstumas tarp kameros lentynų, per kurias praeina oras, lemia didelį šių kamerų efektyvumą. Vienas iš tokios kameros trūkumų – sunku pašalinti daleles nuo sekcijos lentynų. Projektuojant kameras, reikia daug dėmesio kreipti į tolygų oro srautų pasiskirstymą kameroje, tam statomi difuzoriai arba oro paskirstymo grotelės. Parenkant kameros pastatymo vietą, reikia atsižvelgti į tai, kad ji turi būti tam tikru atstumu nuo ventiliatoriaus– ten yra padidinto turbulentiškumo zona. Nusodinimo kameros naudojamos šiurkščiam nusodinimui, ypač kai yra didelė dalelių koncentracija ir dalelių rūšiavimui pagal dydį .

  • Inžinerija Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3397 žodžiai)
  • Kolegija
  • Inžinerijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 355 KB
  • Tekstilės pramonėje susidarančių oro teršalų šalinimas
    10 - 8 balsai (-ų)
Tekstilės pramonėje susidarančių oro teršalų šalinimas. (2015 m. Gegužės 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/tekstiles-pramoneje-susidaranciu-oro-tersalu-salinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 08:58