Tekstualumo ženklai


Lietuvių konspektas.

Tekstualumo ženklai, literatūrinė kompetencija, trys literatūrinės analizės konvencijos, tekstinė kompetencija, literatūrinės (kūrinio) ir tekstinės (teksto) analizės skirtumai.


2.1. Tekstualumo ženklai, literatūrinė kompetencija, trys literatūrinės analizės konvencijos, tekstinė kompetencija, literatūrinės (kūrinio) ir tekstinės (teksto) analizės skirtumai. (teorija)

1 temoje pristatyta kalbos teorija (apibūdinta Saussure‘o ir vėliau išplėtota kitų mokslininkų) nuginčija paplitusią prielaidą, kad reikšmė yra „turinys“, išverstas į žodžius.

Kitais žodžiais tariant, reikšmė nėra į žodžius išverstas „turinys“ (tokia prielaida buvo/yra paplitusi ir „valdo“ literatūrinės analizės taisykles).

Todėl, atliekant vieno teksto analizę, reikia suskaidyti tą tekstą į segmentus, tam, kad atidengtume paradigmines, sintagmines ir semiotines žymes, kurios sudaro panašumo, sudėliojimo ar skirtumo santykius.

ir jos taip pat gali apsunkinti supratimą, priversdamos skaitytoją klausti, ką šis žodis, ši frazė, šis sakinys reiškia.

Šios įtampos (pabrėžimo, spaudimo ir apsunkinimo) žymės yra tekstualumo ženklai: kalba suvokta kaip „produktyvumas, reiškiančių efektų daugialypumo kūrimas“.

Šios paskaitos tikslas yra konceptualizuoti ryšius tarp žodžių taip, kad galima būtų analizuoti kalbos tekstualumą. Čia sprendžiame ne klausimą, ką duotas tekstas reiškia,

bet klausimą kaip yra, kad tekstas gali kažką reikšti. Iš tikrųjų, šį klausimą galima kiek praplėsti ir pasvarstyti,

kaip yra, kad tekstas gali turėti daug reikšmių, o ne vieną vienintelę reikšmei, bet taip pat ne bet kokią reikšmę.

Todėl ir toliau aptarsime kalbą, paaiškindami, kaip teksto analizė padeda atidengti tas semiotines sąlygas, kurios reikšmes padaro galimomis.

Kadangi kalbos teorija, pateikta 1 temoje, persvarsto kalbos ir reikšmės ryšį, ji taip pat reikalauja persvarstyti ir tradicines kritinio kalbos skaitymo praktikas.

Tradicinė literatūros kritika, žinoma, kad skiria atidų dėmesį kalbai, tačiau tokį dėmesį ji pateisina į literatūrą žvelgdama kaip į ypatingą kalbos pavartojimą, kuris iš skaitytojų reikalauja turėti tai, ką Jonathanas Culleris pavadino, pagal lingvistinės kompetencijos analogiją, literatūrine kompetencija: konvencijų rinkinys tekstams skaityti [kaip literatūrai]“.

Tekstualumo ženklai. (2016 m. Balandžio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/tekstualumo-zenklai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 22:35