Telšių ir Skuodo miestų bendrųjų planų lyginamoji analizė


Žemėtvarkos kursinis darbas.

Įvadas. Objekto apibūdinimas. Gamta ir kultūra. Turizmo ir rekreacijos plėtra. Gyvenviečių sistemos plėtra. Žemės naudojimas. Susisiekimo sistemos plėtra. Inžinerinė infrastruktūra. Išvados. Naudota literatūra.


Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrasis planas derina valstybės, regionų, vietos interesus teritorijos atžvilgiu, numato tvarią ir subalansuotą šalies teritorijos tvarkymo perspektyvinę koncepciją bei svarbiausių teritorijos raidos krypčių nuostatas. Patvirtintas šalies teritorijos bendrasis planas yra pagrindinis planavimo dokumentas, reguliuojantis šalies teritorijos vystymo, naudojimo ir tvarkymo ilagalaikę strategiją ir numatantis šalies regionų vystymo perspektyvą.

Lietuva neturi darnios teritorijų plėtros matavimo etalono - indikatorių, todėl neaišku kiek igyvendinant Bendrąjį planą Telšių miesto urbanistinė struktūra įgavo darnios plėtros požymių.

Sparti dispersinė miesto plėtra nebuvo planuota, todėl kitame miesto planavimo etape būtina siekti, kad miesto plėtra būtų darnesnė. Ateityje būtina griežtai vadovautis pagrindiniu plėtros dokumentu – bendruoju planu, jo dažnai nekeisti. Naujajame Bendrajame plane reikia spręsti daug miesto urbanistinės struktūros problemų, kurios skatina neigiamus procesus: gyventojų emigraciją, priverstinį mobilumą, atskirų miesto dalių degradaciją, trukdo pasiekti darnią plėtrą. Telšių miesto Bendrojo plano sprendiniai parengti pagal miesto plėtros koncepciją, aprobuotąTelšių miesto savivaldybės tarybos. Koncepcijoje nustatytos pagrindinės miesto plėtros kryptys ir plėtros principai toliau konkretizuoti Bendrojo plano sprendiniuose.

Skuodo miesto bendrojo plano sprendiniai paruošti pagal rajono savivaldybės Tarybos 2007.08.30.sprendimu Nr T9-134 patvirtintą bendrojo plano koncepciją, 2006.09.07.Tarybos sprendimu Nr T9-141 patvirtintą programą, 2006.08.02.savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą užduotį ir sąlygas planavimui.

Darbo objektas: Telšių ir Skuodo miestų bendrieji planai

Darbo tikslas: Išanalizuoti turimus Telšių ir Skuodo miestų bendruosius planus, juos palyginti ir aprašyti.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti miestų esamą padėtį.

Palyginti Telšių ir Skuodo, miestus pagal bendruosius planus.

Pagal gyventojų skaičių 2006 m. Telšių miestas Telšių apskrityje yra antras po Mažeikių. Gyventojų mažėjimo tendencija nors ir yra mažesnė nei šalies vidurkis, taciau ilgalaikėje perspektyvoje gali neigiamai įtakoti socialinę – ekonominę plėtrą. Pastaruosius kelerius metus dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus sumažėjo ir gyventojų tankis.

Vertinant demografinės struktūros duomenis, matyti, kad Telšių mieste mažiau nei vidutiniškai rajono kaimo gyvenvietėse yra vaikų iki 15 metų bei pensinio amžiaus asmenų. Tuo tarpu darbingo amžiaus asmenų Telšiuose yra apie 4,5% daugiau nei rajono gyvenvietėse, kas iš esmės yra susiję su didesne darbo pasiūla. Žvelgiant i gimstamumo ir mirtingumo rodiklius, Telšių miesto natūralus gyventojų prieaugis yra teigiamas. Gimusių asmenų skaičius pastaruosius penkerius metus yra daugmaž stabilus, nežymiai didėja mirusių skaičius.

Telšių miesto ir Lietuvos gyventojų pasiskirstymo pagal išsilavinimą palyginimas rodo

kelis skirtumus: Telšiuose statistiškai mažiau gyventojų turi aukštajį, tačiau nežymiai daugiau –

aukštesnijį bei vidurinį išsilavinima. Atsižvelgiant i darbo biržos prognozes dėl paklausiausių specialybių, galima teigti, kad statistiškai didesnė gyventojų dalis su aukštesniuoju ar profesiniu išsilavinimu yra miesto privalumas, nes šiuo metu labiausiai trūksta darbuotojų būtent su tokiu išsilavinimu.

Analizuojant 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis yra matyti, kad Telšių gyventojų

užimtumas yra žemesnis nei vidutiniškai šalyje, mieste taip pat yra daugiau neaktyvių gyventojų. Pastaruoju metu vis daugiau Lietuvos, o taip pat ir Telšių miesto įmonių susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Tai pamažu tampa neigiamu reiškiniu, stabdančiu įmonių plėtrą. Telšių darbo birža prognozuoja, kad Telšių rajono savivaldybėje labiausiai augs kvalifikuotų darbininkų paklausa pramonės, statybos ir paslaugų sektoriuose, o daugiausiai atsilaisvinusių darbo vietų numatoma siuvimo pramonėje ir prekyboje (didieji prekybos centrai).

Telšių miesto gyventojų pragyvenimo šaltiniai, palyginus su Lietuvos miestų gyventojų

pragyvenimo šaltinių pasiskirstymu, turi keletą esminių skirtumų. Visų pirma, darbo užmokesčio pajamos neprilygsta šalies rodikliams, tačiau pajamos iš nuosavo verslo atitinka šalies lygį. Antra tendencija – rajone daugiau nei vidutiniškai šalyje asmenų yra priklausomi nuo pašalpų, pensijų, šeimos ar kitų asmenų išlaikymo. Apibendrinant Telšių miesto gyventojų pragyvenimo šaltinius galima būtų konstatuoti didesnę priklausomybę nuo įvairių pašalpų, pensijų ar kitų asmenų išlaikymo bei mažesne priklausomybe nuo darbo užmokesčio.

  • Žemėtvarka Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (4883 žodžiai)
  • Kolegija
  • Žemėtvarkos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 534 KB
  • Telšių ir Skuodo miestų bendrųjų planų lyginamoji analizė
    10 - 2 balsai (-ų)
Telšių ir Skuodo miestų bendrųjų planų lyginamoji analizė. (2016 m. Kovo 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/telsiu-ir-skuodo-miestu-bendruju-planu-lyginamoji-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:19