TEO finansinė atskaitomybė


Apskaitos kursinis darbas.

Įvadas. Informacijos šaltinių apžvalga. Finansinės atskaitomybės tikslas, bendrieji principai ir uždaviniai. Finansinės atskaitomybės sudėtis ir skirstymas. Darbai atliekami prieš sudarant finansinę atskaitomybę. Inventorizacija ir jos įforminimas. Darbo metodai ir priemonės. “TEO LT“, AB veiklos pristatymas. Darbo rezultatai ir jų aptarimas. „TEO LT“,AB finansinės atskaitomybės sudėtinės dalys. Balanso sudarymo ypatumai. Pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo principai. Pinigų srautų ataskaitos sudarymo ypatumai. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos sudarymo ypatumai. Aiškinamojo rašto sudarymo principai. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Baigiantis metams, visi įmonių vadovai ir kiti suinteresuotieji asmenys, nori sužinoti įmonės būklę, kaip įmonė dirbo praėjusiais metais, visa ši informacija yra finansinėje atskaitomybėje.

Finansinė atskaitomybė yra laikoma vienu iš pagrindinių finansinės informacijos šaltinių, leidžiančių susidaryti vaizdą apie praėjusių laikotarpių įmonės veiklą. Todėl finansinė atskaitomybė tampa reikšmingu dokumentu ir tretiesiems asmenims (kreditoriams, akcinikams, potencialiems investuotojams).

Tik mokėdami profesionaliai skaityti finansinę atskaitomybę, galėsime atsakyti į tokius svarbius klausimus kaip:“kodėl yra pelno, bet nėra pinigų?“, „kaip pelno paskirstymas veikia įmonės mokumą ir pinigų srautus?“, „iš kokios veiklos įmonė gavo daugiausia pelno, piniginių įplaukų?“.

Šio darbo objektas –”TEO LT”, AB finansinė atskaitomybė

Darbo tikslas – išnagrinėti finansinės atskaitomybės sudarymo ypatumus

Išsiaiškinti finansinės atskaitomybes esmę ir sudėtį

Išanalizuoti aiškinamojo rašto paskirtį ir svarbą.

Šiame kursiniame darbe demonstruojamos profesinės kompetensijos:

Formuoti ir vertinti apskaitos informacijos vaidmenį įmonių ūkinėje ir finansinėje veikloje.

Mokėti įvertinti ūkio subjektų ekonominius procesus, juos pavaizduoti apskaitoje.

Gebėti įvertinti apsirūpinimo atsargomis poreikius ir tvarkyti jų apskaitą.

Gebėti apibendrinti, analizuoti apskaitos duomenis.

visuomenę domina įmonės veiklos tendensijos, naujausi pokyčiai [V.Bagdžiūnienė, 2004].

Kiekvieną finansinės atskaitomybės vartotoją domina konkreti informacija, todėl ji turi būti:

f) duomenys turi būti sutvarkyti laikantis pasirinktos apskaitos politicos ir bendrųjų apskaitos principų.

vadovo pareigų pavadinimas, vardas, pavardė, parašas [V. Bagdžiūnienė, 2004].

1) Įmonės principas. Kiekviena įmonė, kuri sudaro finansinę atskaitomybę, laikoma atskiru apskaitos vienetu. Į buhalterinę apskaitą įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Apskaitos darbuotojai apskaito ir vertina konkrečios įmonės veiklos rezultatus, įmonės turto su įmonės savininkų asmeniniu turtu nesiedami.

Balanso ataskaitos duomenys parodo įmonės finansinę būklę konkrečiu laiko momentu. Balansą visada sudaro dvi dalys. Vienoje dalyje parodoma turto sudėtis, o kitoje – nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų rodikliai. Iš sudaryto balanso matomi finansinių metų pabaigos ir praėjusių finansinių metų duomenys, kuriuos galima palyginti. Juos palyginus galima įvertinti įmonės finansinę būklę ir priimti reikiamus sprendimus.

1 –ąją balanso dalį sudaro turtas, kuris balanse išskirtas į dvi dalis tai, ilgalaikis ir trumpalaikis turtas.

Ilgalaikiam turtui priskiriamas nematerialus, materialus, finansinis turtas ir kitas turtas, atitinkantis ilgalaikio turto apibrėžimą.

Nematerialiojo turto apskaitą ir informacijos pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką reglamentuoja 13 –asis verslo apskaitos standartas „Nematerialusis turtas“. Tai yra nepiniginis turtas, kuris neturi materialios formos ir kuriuo ūkio subjektas disponuoja, naudodamas tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos[D. Mačernienė, 2006].

Nematerialus turtas - prekių ženklai, patentai ir licenzijos, autorių teisės, teisė demonstruoti kino filmus, plėtros darbai, kompiuterių programos, prestižas. Šio turto rūšiai skaičiuojama amortizacija, remiantis metine amortizacijos norma. 13 –ajame verslo apskaitos standarte „Nematerialusis turtas“ numatytos aplinkybės, į kurias reikėtų atsižvelgti nustatant metinę amortizacijos normą.

Atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, ilgalaikis materialus turtas gali būti apskaitomas įsigijimo savikainos būdu arba perkainota verte.

Nematerialiam turtui skaičiuojama amortizacija, materialiam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas.

Ilgalaikiam materialiam turtui taip pat priskiriamas ir investicinis turtas. Investicinį turtą sudaro žemė, pastatai ar jų dalis arba žemė kartu su pastatais, kurį savininkas arba lizingo gavėjas naudoja pajamoms uždirbti. Jis apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, o balanse turtas gali būti rodomas likutine arba tikrąja verte.

Įmonė gali į turto įsigijimo savikainą taip pat įskaityti negrąžinamą pridėtinės vertės mokestį, jei taip yra numatyta apskaitos politikoje.

  • Apskaita Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 29 puslapiai (6547 žodžiai)
  • Universitetas
  • Apskaitos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 58 KB
  • TEO finansinė atskaitomybė
    10 - 6 balsai (-ų)
TEO finansinė atskaitomybė. (2016 m. Kovo 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/teo-finansine-atskaitomybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:07