Teorine mechanika Kinematika


Sudeti pagreiciai. Tasko greicio ir pagreicio radimas koordinatiniu budu.

Fizikos konspektas. Kinematika. IX Taško kinematika. Taško judėjimo apibrėžimo būdai. Trajektorija. Ryšys tarp koordinatinio ir natūralaus judėjimo nusakymo būdų. Taško greičio ir pagreičio vektoriai. Taško greičio ir pagreičio radimas, kai taško judėjimas nusakomas koordinatiniu arba vektoriniu būdu. Taško tangentinis ir normalinis pagreičiai. Kai kurie atskiri taško judėjimo atvejai. X Kieto kūno slinkimas ir sukimasis. Slenkamasis judėjimas. Kieto kūno sukimasis. Kampinis greitis ir kampinis pagreitis. Tolgus ir tolygiai kintamas sukimasis. Besisukančio kūno taškų greičiai ir pagreičiai. XI Plokščiasis – lygiagretus kieto kūno judėjimas. Plokščio – lygiagretaus judėjimo lygtys. Judėjimo skaidymas į slinkimą ir sukimąsi. Kūno taškų greičių radimas. Dviejų kūno taškų greičių projekcijų. Momentinis pagreičių centras. XII Sudėtinis taško judėjimas. Reliatyvus, keliamasis ir absoliutus judėjimas. Greičių sudėtis. Pagreičių sudėtis. Koriolio teorema.


Natūralusis taško nusakymo būdas taikytinas, kai žinoma taško trajektorija. Trajektorijos, kuri paprastai yra erdvinė kreivė, taškai tenkina lygčių sistemą:((1)

Tarkime, taško judėjimas yra tiesiaeigis, išilgai ašies Ox, tai y=0 ir z=0. Šiuo atveju taško judėjimo dėsnį išreikštų viena lygtis:

Laikui bėgant taškas M keičia savo padėtį erdvėje, todėl keičiasi padėties vektorius (r, nubrėžtas iš koordinačių pradžios taško O į tašką M. Vektoriaus kitimą išreiškę laiko funkcija, turėsime tokio pavidalo taško judėjimo dėsnį: čia r - taško M padėties vektorius.

Ši funkcija apibrėžia taško M padėtį bet kuriuo laiko momentu ir yra vadinama vektoriniu taško judėjimo dėsniu.

Koordinatinis taško judėjimo dėsnis su natūraliuoju taško judėjimo dėsniu siejamas tokiu santykiu:

Taško greičiu laiko momentu t vadiname vektorinį dydį Kitaip tariant, taško

Taško pagreičiu laiko momentu t vadiname vektorinį dydį Kitaip tariant,

kad ortai i, j, k pastovios krypties ir didumo vektoriai:

Palyginę pastarasias dvi lygybes, matome, kad: taško greičio projekcijos koordinačių ašyse yra lygios

Taškas M juda trajektorija AB. Laiko momentu t taško padėtį nusako padėties vektorius(r, o momentu t+Δt - padėties vektorius:

Čia vektorius Δr yra padėties vektoriaus pokytis. Vidutiniu taško greičiu(vvid vadinamas pokyčio Δr ir laikotarpio Δt santykis:

Dažniausiai reikia žinoti ne vidutinį taško greitį kuriuo nors laikotarpiu,

Apskaičiuojamos pagreičio projekcijos a( (trajektorijos liestinėje) ir an (svarbiausioje normalėje). Pagreitis yra greičio išvestinė laiko atžvilgiu, todėl išdiferencijavę greitį laiko atžvilgiu, pagreitis bus lygus: (

Tolygiu judėjimu vadinamas toks taško kreivaeigis judėjimas, kai greičio didumas visa laiką yra pastovus (v = const) ir keičiasi tiktai jo kryptis: -----------------------(

Šiuo atveju pagreičio vektorius an nukreiptas į trajektorijos kreivumo centrą ir keičiasi tik greičio kryptis.

Konstantą C2 nustatoma iš pradinės judėjimo sąlygos. Pradiniu laiko momentu t=0 atstumas nuo judančio taško iki to trajektorijos taško, nuo kurio mauojami atstumai s, yra pradinis kelias s0. Tada C2=s0 ir

Kūne pasirenkame du taškus - A ir B, kurių padėtis laiko momentu t nustato atitinkami padėties vektoriai

  • Fizika Konspektai
  • 2014 m.
  • 8 puslapiai (2778 žodžiai)
  • Fizikos konspektai
  • Microsoft Word 766 KB
  • Teorine mechanika Kinematika
    10 - 2 balsai (-ų)
Teorine mechanika Kinematika. (2014 m. Gegužės 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/teorine-mechanika-kinematika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:27