Teorines mechanikos špera kinematika


Teorine mechanika kinematika. Teorines mechanikos pagrindai spera. Darbas kinematikoje. Kinematikos namu darbai. Kinematikos skaidres. Ebiblioteka.lt teorine mechanika kinematika. Teorines mechanikos namu darbai kinematika. Teorines mechanikos uzdaviniu sprendimo pavyzdziai kinematika. Tasko judejimo apibrezimo budai. Teorine mechanika kinematika namu darbas.

Mechanikos Špera. Pagrindinės kinematikos sąvokos. Taško judėjimo apibrėžimo būdai. Taško greitis ir pagreitis. Greičio skaičiavimas, kai taško judėjimas apibrėžtas vektoriniu būdu. Taško greitis ir pagreitis dekarto koordinačių ašyse. Taško greitis ir pagreitis natūraliose koordinačių ašyse:. Kai kurie tasko judejimo atvejai. Standaus kuno slinkimas. Standaus kuno sukimasis. Kampinis greitis ir kampinis pagreitis. Standaus kuno tolygus ir tolygiai kintamas sukimasis. Besisukancio kuno kampiniai greiciai ir kampiniai pagreiciai.


2. Taško judėjimo apibrėžimo būdai. Taško judėjimo dėsnis paprastai nusakomas vienu iš trijų būdų: 1) natūraliuoju; 2) koordinatiniu; 3) vektoriniu. Natūralusis taško judėjimo nusakymo būdas. Šis metodas taikytinas tada, kai žinoma taško trajektorija. Trajektorija, kuri bendru atveju yra erdvinė kreivė, taškai tenkina lygčių sistemą f1 = (x,y,z,)=0, f2 = (x,y,z,)=0. Kiekviena lygtis yra tam tikro paviršiaus lygtis, o trajektorija – dviejų paviršių susikirtimo linija. Kai trajektorija yra plokščia kreivė (pl. Oxy), tai galima laikyti, kad visų taškų koordinatės z=0. Tada trajektoriją galima išreikšti lygtimi f(x,y)=0 arba y=y(x). Vien trajektorija nenusako taško padėties: reikia dar žinoti judančio taško padėtį pačioje trajektorijoje. Atstumas s yra laiko momento fukcija: s=s(t). Ši lygtis vadinama taško judėjimo išilgai trajektijos dėsniu, o f1 = (x,y,z,)=0, f2 = (x,y,z,)=0, y=y(x), s=s(t) lygčių sistema – taško judėjimo dėsniu natūraliuoju pavidalu. Koordinatinis taško judėjimo apibrėžimo būdas. Judančio taško padėtis bet kuriuo laiko momentu t bus apibrėžta, kai žinomos jo koordinatės, išreikštos laiko t funkcijomis: x=x(t), y=y(t), z=z(t). Taško, kuris visą laiką juda toje pačioje pl., pvz. pl. Oxy, koordinatė z visą laiką lygi 0 ir jo judėjimo dėsnis išreiškiamas 2 lygtimis: : x=x(t), y=y(t). Jei taško judėjimas būtų tiesiaeigis, sutapdinę ašį Ox su taško trajektorija, gautume y=0. Šiuo atveju taško judėjimo dėsnį išreikštų lygtis: x=x(t). Pateiktos lygtys vadinamos koordinatinio pavidalo taško judėjimo dėsniu. Vektorinis taško judėjimo apibr. būdas. Judančio taško C padėtį galima apibrėžti padėties vektoriumi r, nubrėžtu iš koordinačių pradžios taško O į tašką C. Vektorius r yra laiko momento f-ja: r=r(t). Ši f-ja apibrėžia taško C padėtį bet kuriuo laiko momentu ir vadinama vektoriniu taško judėjimo dėsniu. Vektorinis taško judėjimo apibrėžimas: r=xi+yj+zk; čia x,y,z – taško C koordinatės; i,j,k – koordinačių ašių ortai.

  • Mechanika Šperos
  • 2011 m.
  • 1 puslapis (1576 žodžiai)
  • Mechanikos šperos
  • Microsoft Word 43 KB
  • Teorines mechanikos špera kinematika
    10 - 1 balsai (-ų)
Teorines mechanikos špera kinematika. (2011 m. Balandžio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/teorines-mechanikos-spera-kinematika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:11