Termodinamika. Špera.


Termodinamikos spera. Tomsono efektas. Termodinaminiai idealiu duju procesai. Termodinamikos ciklai. Termodinaminiai ciklai. Bekompresorine saldymo sistema. Droseliavimas. Termodinamikos testai. Testas is termodinamikos. Termodinamika speros.

Fizikos Špera. Visas termodinamikos kursas. Ivadas (energijos ištekliai, gavybos keliai, naudojimas. Energijos gamyba, transformavimas, perdavimas. Energijos formos ir jų tarpusavio transformavimas. Technine termodinamika. Termodinamika kaip mokslas. Termodinamine sistema ir jos ribos. Paprastos termodinamines sistemos, būkles lygtys. Termodinaminis procesas. Griztami ir negrįžtami procesai. Dujų mišiniai jų sudėtis masės tūrio moliu dalimis. Duju misiniu savitoji šiluma. Termodinamines sistemos entalpija ir entropija. Mašininio komponento porcialinis slėgis ir redukuotas turis. Termodinamines sistemos vidinė energija. (brezinukai). Idealiųjų dujų termodinaminiai procesai. Šiluma kaip proceso charakteristika. Paprastoji termodinamine sistema. Pirmas termodinaminis dėsnis ptd uždarai sistemai. Šilumos srauto entropija ir pagaminta entropija. Darbas ir jo skaičiavimas. Termodinaminiai ciklai. Atd analitinė išraiška. Rysys tarp greicio ir slegio srautiniuose procesuose. Medžiagų termodinaminės savybės. Garo jėgainės. Droseliavimas ir dzaulio tomsono efektas. Ii termodinamikos dėsnis, kai šiluma verčiama mechaniniu darbu. Stacionarūs srautiniai procesai. Būsenų parametrų nustatymas. Greitis ir debitas srautui adiabatiskai istekant is tutu. Istekanciu is tutos greicio ir debito formuliu analize. I termodinaminis desnis. Termodinamines analizes pagrindai. Turboreaktyviniai varikliai. Paketiniai varikliai. Vdv ciklu palyginimas. Bekompresorinis pulsuojantis oro reaktyvinis variklis. Absorbciniai saldymo irenginiai. Realiu garo kompresoriu masinu ciklas.


Mokslas apie energija. Energija-materijos judejmo matas. Energija-gebėjimas atlikti darbą. Energija-vienos judėjimo formos vertimas kitos formos judėjimu. Judėjimas: mechaninis, šiluminis. Šiluminė ir mechanine energija: 1.Darbo forma. Kūnas veikia tiesiogiai kita kūną. 2.Silumos mainai.Kunai betarpiškai lieciasi.Kai jų temperatūra nevienoda vienas kūnas persiduoda šiluma kitam, vyksta molekuline kinetine energija. Šiluma ir darbą 2 skirtingos energijos pasikeitimo formos. Siluma-mikrofizinis procesas vyksta tarp molekulių. Darbas-makrofizinis procesas vyksta judant kūnams. 100% energijos kitimas. Vietinis kuras-miškai, atliekos.

Žodis „termodinamika" sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių, reiškiančių šilumą ir jėgą.

Plačiąja prasme termodinamiką suprantame kaip mokslą apie energiją, jos savybes ir transformacijas įvairiuose fizikiniuose bei cheminiuose procesuose, kuriems vykstant išsiskiria arba sunaudojama šiluma. Vystant mokslą, kaupėsi eksperimentinė ir teorinė medžiaga apie šiuos procesus, tad termodinamiką imta specializuoti, t. y. skirstyti į bendrąją, cheminę, klasikine techninę ir kt.

Klasikine techninė termodinamika (KTT) nagrinėja šilumos pavertimo darbu ir darbo pavertimo šiluma procesus. Tokie procesai vyksta šiluminiuose varikliuose ir šaldymo mašinose, todėl techninė termodinamika yra šiluminės ir šaldymo technikos teorinis pagrindas.

Termodinamikos dėsniai gauti fenomenologiniais metodais, t. y. stebint, kaip tam tikromis sąlygomis vyksta makrokūnų šilumos ir darbo tarpusavio transformacijos reiškiniai („fenomenai"), visai nenagrinėjant medžiagos mikrostruktūros. Taigi termodinamika remiasi stebėjimais, eksperimentais.

Kūnai kuriu pagalba šiluma transformuojama i darbą vadinami darbo kūnais. Kintant temperatūrai, kūnai kinta- gebejimasplestis nuo šilumos. 1.Kūnai, iš kurių darbo kūnas gauna šilumą, vadinami šildytuvais arba viršutiniais šilumos šaltiniais. Jais dažniausiai būna kuro degimo produktai. 2.Kunai kuriem darbo kūnas atiduoda šiluma, vadinami aušintuvais arba žemutiniais šilumos šaltiniais. 3.Irenginys kuriame panaudojamas darbas-darbo objektas. 1+2+3 sudaro termodinamine sistema. Kūnai kurie neįeina i termodinamine sistema sudaro T aplinka.T sistema su T aplinka gali keistis energija ir medžiaga, todėl T sistema gali buti uždara ir atvira. T sistemos apribojimas. Indas su dujomis (sistema uždara): Vamzdis (sistema uždara):

3.Paprastoji termodinamine sistema- apibudina tam tikra kombinacija parametru. Užtenka 2 pvz.:p it T. Paprastąją T sistemos būseną nusako charakteringoji lygtis F(P,V,T)=0. Nustatyta, kad esant ne aukštiems slėgiams: (duju pastovioji priklauso nuo darbo kūno padėties). Klaiperono lygtis: p-absoliutinis slėgis[Pa], Vs-savitasis turis [m3], T-absoliutine temperatūra [K]. M-mase, normalios sąlygos p=101325Pa, t=0C(273,13K).

4.Termodinaminis procesas- procesas kurio metu vyksta, termodinamines būkles parametru kitimas. Grystamas procesas- butu toks kai būsenos kitimas vyksta be trinties ir be visipaciniu (paltiniu deformacijų) veiksniu. Tokiu būdu T sistema kurioje vyksta grystamasis procesas- galima gražinti i pradine būseną.

Stacionarus srautiniai procesai: jei per tam tikra laika kontrolines erdves taškuose būsenos parodymai nekinta- tai bus stac srauto procesas. Naudojami dydžiai-mases debitas[kg/s] ir turinis debitas[m3/s]. Stacionaraus srautinio proceso sąlyga - pastovus mases debitas: ; c-greitis, tankis, A-skerspjūvis.

Idealios dujos yra vad. susidedančios iš materialių taškų kurie nesąveikauja vieni su kitais.F(P,V,T)=0;P=f1(V,T); V=f2(P,T); T= f3(V,P); pv/T=const=R(duju Konstanta).

pv=RT – klapeirono lygtis p – absoliutus slėgis Pa, V – savitasis (specifinis) tūris m3/kg, T – temperatūra K, R – dujų konstanta J/kg*K. R(- universalioji dujų konstanta 8314 J/kmol*K. Rx= R(/ (x.

  • Fizika Šperos
  • 2010 m.
  • 3 puslapiai (5912 žodžių)
  • Fizikos šperos
  • Microsoft Word 1240 KB
  • Termodinamika. Špera.
    10 - 1 balsai (-ų)
Termodinamika. Špera.. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/termodinamika-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:39