Termodinamika


Termodinamikos uždaviniai. Karno ciklas. Karno atvirkstinis. Oro h-d diagrama. Pirmasis termodinamikos desnis. Termodinamikos desniai. Termodinamikos konspektai. Garo diagrama. Silumos perdavimas per plokscia sienele. Termodinamika garas.

Fizikos konspektas. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Termodinamikos objektas. Termodinaminės sistemos. Darbo kūnai ir jų pagrindiniai parametrai. Absoliučioji temperatūra. Specifinis tūris. Termodinaminė būklė. Dujų būklės lygtys. Termodinaminis procesas. Dujų mišiniai. Pirmasis termodinamikos dėsnis (ptd). Energijos rūšys. Pasikeitimo energija formos. Dujų tūrio kitimo darbas ir jo skaičiav. Dujų savitoji šiluma. Vidinė energija ir entalpija. Pirmasis termodinamikos dėsnis (ptd). Pirmasis termodinamikos dėsnis (ptd). Ptd atvirosioms sistemoms. Vidinė energija. Entropija. T-s diagrama. Pagrindiniai idealiųjų dujų ir garo termodinaminiai procesai. Perkaitintas garas. Vandens garo susidarymo procesas. Antras termodinamikos dėsnis. Ciklai. Atvirkštinis ciklas. Atd formuluotes. Karno ciklas(tiesioginis). Ekvivalentinis karno ciklas. Atvirkštinis karno ciklas. Atd analitinė išraiška. Ptd dujų srautui. Garo jėgainių ciklai. Vandens garo karno ciklas. Renkino ciklas. Termofikacija. Šaldymo mašinų ciklai. Garo kompresijos saldymo masina. Šilumos siurblio ciklas. Drėgnasis oras. Absoliutinis ir santykinis drėgnumas. Drėgmės kiekis. Drėgnojo oro entalpija. Drėgnojo oro h-d diagrama. Stacionarinis šilumos laidumas. Šilumos laidumas per plokscia sienele. Cilindrines ir rutulines sieneliu laidumas silumai. Šilumos atidavimas, kai fluidas teka priverstinai. Šilumos atidavimas aptekant fluido plokščią sienelę. Šilumos atidavimas fluidui tekant uždarais kanalais(vamzdžiais). Šilumos atidavimas skersai aptekant cilindrą (vamzdį) ir vamzdžių (cilindrų) pluoštą. Šilumos atidavimas esant laisvajai konvekcijai neapribotoje aplinkoje. Šilumos atidavimas vykstant laisvajai konvekcijai apribotoje erdvėje. Šilumos mainai spinduliavimo būdu (vykstant spinduliuotei). Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Pagrindiniai spinduliavimo dėsniai. M. Planko dėsnis. W. Vyno dėsnis. Stefano – bolcmano dėsnis. Kirchofo dėsnis. Ekranavimas. Šilumos perdavimas. Šilumos perdavimas per plokščią sienelę. Šilumos perdavimas per cilindrinę ir sferinę sienelę. Šilumokaičiai. Šilumokaičiai ir jų klasifikacija. Rekuperatorių šiluminių skaičiavimų principai. Šilumos perdavimo intensyvumo ir slopinimo principai.


Variklyje sukurtas darbas naudojamas kokiam nors mechanizmui varyti; šis mechanizmas vadinamas darbo objektu. Darbo kūnas, darbo objektas (mašina), šilumos šaltiniai sudaro termodinaminę sistemą, o kūnai neįeinantys į šią sistemą vadinami aplinka arba apsuptimi. Riba tarp termo sistemos ir aplinkos vadinama kontroliniu paviršiumi (KP). Šis paviršius gali sutapti ir nesutapti su realiu fiziniu paviršiumi. Pagal šį požymį sistemos būna uždaros arba atviros. Darbo objektas sistemoje nėra būtinas. Jei tarp sistemos ir aplinkos nėra masės mainų t.y. KP nepraeinamas, sistema vadinama uždarąja.

Absoliučioji temperatūra apibūdina kūno įšilimo laipsnį: T(273 + t. dT=dt

Energija – tai įvairių judėjimo formų perėjimo iš vienos į kitą ar tos pačios judėjimo formos intensyvumo kitimo matas. Todėl tarp energijos rušių ir judėjimo formų yra tiesioginis loginis ryšys. Pagal formą judejimas skirstomas: šiluminis, mechaninis, elektrinis, cheminis, magnetinis, branduolinis. Nepaisant šių formų įvairovės, visas pasikeitimo energija formas galima sugrupuoti į dvi grupes: 1) enegijos perdavimas sistemai makroskopiškai tvarkingo judėjimo dėka vadin. darbu. Darbo dydis yra perduotos energijos matas, kuris matuojamas jėgos ir kelio sandauga. Šios grupės bendra savybė – principinė galiybė vienai energijos formai pereiti i kitą forma 100% 2) Energijos perdavimas sistemai chaotiško mikro dalelių judėjimo deka, kas yra vadin. šilumos mainais arba šilumokaita, o pats perduotas energijos dydis – šiluma. Šiuo atveju išoriniai būklės parametrai gali visiškai nekisti, bet energijos perdavimas vyksta. Taigi darbą ir šilimą reikia suprasti, kaip dviejų energijos išejimą iš sistemos arba įėjimo į sistemą būdus. Todėl ir darbas ir šiluma yra proceso charakteristikos, jokiu būdu ne būklės. Darbas žymimas L(l), W(w);A(a). Šiluma žymima Q(q). Mažosios raidės – tai savitieji dydžiai.

2.2 Dujų tūrio kitimo darbas ir jo skaičiav. Energijos kitimas susijęs su kūno ar jo dalies judėjimu vadin. darbu. Darbui atlikti išnaudojama kūnų savybė plėstis (dujų) teikiant jiems šilumą. Įremginiai kuriuose sudarytos salygos šiam procesui vykti , vadin. šiluminiais varikliais. Vienas paprasčiausių variklių pavyzdžių – cilindras su jame slankiojančiu stumokliu. Kaip matyti iš formulės dujų atliekamas darbas – plotas figūros P,V koordinačių sistemoje, kurį sudaro proceso kreivė, krašinis ordinatės ir abscisių ašis.

dl= pf ·ds = pdv; l= pdv = pl (1-2-3-4). pv koordinačių sitemoje plotas figūros apribotas proceso kreive, kraštinėmis ordinatėmis bei abscisių ašimi reiškia dujų atliekamą darbą procso 1-2 metu. L=l·M, jei ne 1kg dujų o daugiau.

Savitoji šiluma – tai dujoms suteikto be galo mažo šilumos kiekio santykis su temp. pokyčiu c=dq/dT.

Ji nusakoma pagal pasirinkto dujų kiekio vienetą. Pagal jį ji skirstoma: į masinę C(kg), tai kiekis, kuris pakelia 1kg dujų temperatūrą 10C, (J/kg*K) į tūrinę C(m), tai kiekis, kuris pakelia 1m3 dujų temp. 10c, , (J/kg*K)

į molinę C. Molinė savitoji šiluma (μC)=(J/kmol*K), tūrinė savitoji šiluma [c‘]=[J/mK], masinė savitoji šiluma [c]=[J/kgK]. Tarp šitų savitųjų šilumų yra ryšys: C=C‘·V0 = μC/μ; VO – dujų savitasis tūris esant normaliomis sąl; μ – dujų kilomolio masė, kg.

Jei proceso metu vienam kg dujų suteiktume šilumos kiekį q ir jų temp. pakiltų nuo T1 iki T2 , tokia savitoji šiluma vad. vidutine savitąja šiluma Cm=; tikroji savitoji šiluma esant temperatūrai T2. Iš čia dujoms suteiktas šilumos kiekis dq=cdT q=

  • Fizika Konspektai
  • 2013 m.
  • 34 puslapiai (8070 žodžių)
  • Fizikos konspektai
  • Microsoft Word 3383 KB
  • Termodinamika
    10 - 3 balsai (-ų)
Termodinamika. (2013 m. Sausio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/termodinamika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:39