Termodinamikos dėsniai


2 termodinamikos desnis. 1 termodinamikos desnis. Termodinamikos desnis. Antrasis termodinamikos dėsnis. Ii termodinamikos desnis. Termodinamikos dėsniai (pirmasis, antrasis, trečiasis). Antra termodinamikos desnis. Techninė termodinamika. Antras termodinamikos desnis. Ternodinamikos desniai.

Fizikos konspektas. Termodinamika. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Antrasis termodinamikos dėsnis. Energijos tvermės dėsnis grandinės daliai. Prie spiralinės spyruoklės pakabintas krovinys, deformavęs spyruoklę, atsidurs tam tikroje padėtyje (1). Atlikus darbą kroviniui pakelti į 2 padėtį, galima suteikti jam papildomą potencinę energiją. Paleistas krovinys kris žemyn, ir 3 padėtyje visa potencinė energija pereina į kinetinę. Dėl inercijos krovinys nesustoja ir krenta žemyn, į 4 padėtį, eikvodamas kinetinę energiją spyruoklei deformuoti ir potencinei energijai sukurti. Svyruoklė, kildama iš pusiausvyros padėties A į tašką B, esantį aukštyje h, įgyja potencinės energijos mgh ; o kinetinė energija taške B, kuriame svyruoklė sustoja, lygi 0; vadinasi energija lygi mgh. Svyruoklei ėmus judėti lanku BA, jos greitis didėja; vadinasi, didėja kinetinė energija, o potencinė energija mažėja. Taške A visa potencinė energija pavirsta į nulį, užtat kinetinė energija pasiekia tą pačią reikšmę mgh (va²=2gh). Antrąją svyravimo pusę kinetinė energija eikvojama potencinei energijai didinti ir pakelia svyruoklę kairėje į tą patį aukštą h, į kurį ji buvo pakelta dešinėje. Paskui reiškinys kartojasi ta pačia tvarka. Jeigu energija nebūtų eikvojama oro pasipriešinimui ir trinčiai atramos taške nugalėti, svyruoklėsvyruotų be paliovos. Tuomet svyravimą vadintume negęstamuoju. Dėl energijos eikvojimo pasipriešinimo jėgoms nugalėti, svyruoklės atsilenkimai palaipsniui mažėja, ir judesys sustoja. Tokį judesį vadiname gęstamuoju. Jeigu kur nors vertikalėje OA įkaltume vinį, pavyzdžiui, taške 1, tai svyruojanti iš taško B svyruoklė judėtų lanku AC1 . Kinetinė energija, sukaupta iki praeinant pro tašką A, gali virsti tik į tokio pat dydžio potencinę energiją; vadinasi svyruoklė pakyla į tą patį aukštį.


Planetos skrieja aplink Saulę elipsėmis ir artimiausiuose Saulei elipsės taškuose turi didžiausią greitį, tolimiausiuose - mažiausią. Kinetinė energija, sukaupta ligi praeinant tašką P, kelyje PA (viršutinė dalis) mažėja, užtat didėja potencinė energija, nes didėja atstumas nuo Saulės. kelyje AP (apatinėje dalyje) potencinė energija mažėja, virsdama į kinetinę. Taške P didžiausia yra kinetinė energija, mažiausia potencinė, taške A - atvirkščiai; Planetų judesys energijos kitimo prasme panašus į svyruoklės judesį.

Kūnui lekiant vertikaliai aukštyn ir laisvai krintant, kinetinė energija virssta į potencinę energiją ir atvirkščiai lygiais kiekiais, ir bendras kūno energijos kiekis nekinta. Jeigu iš tam tikro aukščio nukritusio kūno smūgis į žemę būtų idealiai elastingas, tai kūnas atšoktų, ir jo kinetinė energija vėl imtų keistis į potencinę; jei nebūtų pasipriešinimo, kūnas pakiltų vėl į tą patį aukštį, o paskui visas reiškinys vėl kartotųsi.

Vienos energijos rūšies vitrimu į kitą nuolatos naudojamasi technikoje. Darbininkai keldami kūjį, savo energiją paverčia į pakelto kūjo potencinę energiją, paskui ši potencinė energija virsta į kinetinę, o ji eikvojama nugalėti dirvožemio pasipriešinimui ir įkalti poliui į žemę.

  • Fizika Konspektai
  • 2010 m.
  • 2 puslapiai (1096 žodžiai)
  • Fizikos konspektai
  • Microsoft Word 15 KB
  • Termodinamikos dėsniai
    10 - 2 balsai (-ų)
Termodinamikos dėsniai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/termodinamikos-desniai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:36