Termodinamikos ir šilumokaitos konspektas egzui


Fizikos konspektas. Pagrindiniai energijos matavimo vienetai. Termodinaminės sistemos. Pirmasis termodinamikos dėsnis ( PTD ). Temperatūros matavimas. Normaliosios sąlygos. Savitosios šiumos. Termodinaminiai procesai. Antrasis termodinamikos dėsnis ( ATD ). Tiesioginiai ir atvirkštiniai ciklai //. Šilumos siurblys. Energija , eksergija. Macho skaičius. Šlapiasis termometras. Šilumos sklidimo būdai. Temperatūros gradientu. Furjė dėsnis. Šilumos spinduliavimas. Kas yra santykinis oro drėgnumas ir kuo matuojamas. Kas yra Rasos taškas. Kas yra sotusis garas. Iš ko sudarytas drėgnasis oras. Kokios medžiagos fazės yra pusiauvyroje sublimacijos srityje. Koks procesas atliekamas difuzoriuose. Kiek reikia parametrų , kad apibūdintume drėgnojo garo būseną. Iš kokių energijos rūšių sudaryta pilnutinė termodinaminės sistemos energija. Kas yra eksergija. Kokiuose įrenginiuose atliekamas mechaninės energijos transformavimas į terminę išvardinti bent ? Kokiose jėgainėse pagaminama didžioji dalis elektros pasaulyje. Kurie būsenos parametrai yra intensyvūs.


Termodinaminė sistema –tai medžiagos ir (ar) erdvės dalis, kurią numatoma analizuoti termodinaminiais metodais.

Pagal sistemos ribų pralaidumą tarp sistemos ir apsupties medžiagai, šilumai ir darbui skiriamos trys termodinaminės sistemos:

izoliuotoji sistema-nėra nei energijos (darbas ir šiluma), nei masės mainų su apsuptimi;

uždaroji sistema-su sistemos apsuptimi vyksta energijos mainai, tačiau nėra masės mainų: a) adiabatinės sistemos -nevyksta šilumos mainai; b) standžiosios ribos sistemos -neperduodamas darbas;

atviroji sistema-vyksta energijos ir medžiagos mainai su apsuptimi.

PTD išreiškia energijos tvermės dėsnį termodinaminei sistemai. Formuojant ir taikant PTD, svarbu aiškiai skirti sistemos sukauptą energiją ir energiją, kuri vykstant procesui pereina sistemos ribas. Sistemoje sukaupta energija (susidedanti iš kinetinės, potencinės ir vidinės energijos) yra sistemos būsenos parametras. Vykstant procesui sistemos ribas pereinanti energija nėra būsenos parametras. Turėta energija transformuojama į darbą ir šilumą. Darbas ir šiluma –du energijos išėjimo iš sistemos ir įėjimo į sistemą būdai.

PTD uždarajai sistemai. Kiekviena uždaroji sistema nusakoma būsenos parametru –vidine energija (U), kuri turi tokias savybes :adiabatiniame procese U prieaugis lygus sistemai suteiktam darbui - /.Neadiabatiniuose procesuose sistemai šilumos ir darbo pavidalu suteikiama energija lygi jos U prieaugiui - /.PTD nusako kiekybinį ryšį tarp trijų energijos rūšių:

PTD negali atskirti, kuri U dalis pakito dėl šilumos, o kuri dėl darbo perdavimo (išskyrus ribinius atvejus). Tam reikia papildomų duomenų.

Vidinei energijai galioja - /.Kaip ekstensyviam parametrui u = U/m. PTD padalinus iš sistemos masės - /.Vidinė energija –pagal PTD būsenos parametras, kaip ir tūris, slėgis ir temperatūra. Žinome, kad būsena gali būti nusakyta dviem nepriklausomais parametrais. Egzistuoja ryšys u = u(T,v) –tai būtų vadinamoji kalorinė būsenos lygtis. Terminė būsenos lygtis

PTD stacionariam srautiniui procesui sistemos energijos balansas - /.

PTD adiabatinei sistemai: dU+ pdV= 0. M dalis–bet kuris jos taškas gali būti pasiektas iš taško 1, esančio ant grįžtamojo adiabatinio proceso kreivės. N dalis–šioje zonoje esančių parametrų ši adiabatinė sistema įgyti negali.

1714 m. olandų stiklapūtis Danielius Farenheitas padarė termometrą, kuriame vietoj skysčio pirmą kartą buvo panaudotas gyvsidabris.Vienu pradiniu skalės tašku (

0

0

F)jis laikė žemiausią temperatūrą, kurią jam pavyko gauti. Tai buvo vandens, ledo ir amoniako mišinio temperatūra. Atstumą tarp jų padalijo į 32dalis. Pagal skalę, sveiko žmogaus kūno temperatūra atitiko 96oF, vandens virimo – 121oF.Farenheito skalė labai paplito daugelyje šalių, ji ir dabar naudojama Anglijoje ir JAV.

Kad būtų galima palyginti darbo kūno būsenas įvairiomis sąlygomis, įvesta „normaliųjų sąlygų“ sąvoka. Techninėje termodinamikoje normaliųjų sąlygų parametrai:

Šiluminiuose skaičiavimuose labai dažnai reikia nustatyti tam tikrame procese išsiskiriančiose ar sunaudojamos šilumos kiekį. Darbo kūnui suteikto be galo mažo šilumos kiekio santykis su temperatūros pokyčiu vadinamas specifine šiluma. Savitąja šiluma vadinamas toks šilumos kiekis, kurį reikia suteikti medžiagos kiekio vienetui, kad jo temperatūra pakiltų 1K. Pagal tai, kas pasirenkama medžiagos kiekio vienetu, savitosios šilumos skirstomos: / Ryšiai : /.

  • Fizika Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (4621 žodis)
  • Fizikos konspektai
  • Microsoft Word 6115 KB
  • Termodinamikos ir šilumokaitos konspektas egzui
    10 - 5 balsai (-ų)
Termodinamikos ir šilumokaitos konspektas egzui. (2015 m. Rugpjūčio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/termodinamikos-ir-silumokaitos-konspektas-egzui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:07