Teršalų sklaida atmosferoje ir jos poveikis statiniams


Aplinkos kursinis darbas.

Įvadas. Betonas. Betono klasifikacija. Reikalavimai betono mišinio sudedamosioms medžiagoms. Betono savybės. Betono žymėjimas. Eksploatuojamos medžiagos aprašymas. Įmonės veiklos analizė. Bendrosios žinios apie įmonę. Technologinių procesų apžvalga. Įmonės aplinkosauginės problemos. Gamtonauda. Įmonės mokamų mokesčių skaičiavimas. Įmonės mokamų mokesčių už gamtos išteklių naudojimą apskaičiavimas. Įmonės mokamų mokesčių už teršalų išmetimą į atmosferą apskaičiavimas. Atmosferos teršalų sklaidos modeliavimas, naudojant ADMS programą. ADMS programos apžvalga. Modeliavimo rezultatų analizė bei grafinis pateikimas. Projektuojamų oro valymo įrenginių parinkimas, veikimo principai. Ciklono projektavimas. Aplinkos poveikis statiniams. Betono korozijos uždavinių skaičiavimas. Betono karbonizacijos gylio skaičiavimas. Betono laikomosios galios skaičiavimai. Betono stiprumo uždavinių skaičiavimas. Ekonominiai skaičiavimai. Suprojaktuoto oro valymo įrenginio atsipirkimo laiko skaičiavimas. Išvados ir rekomendacijos. Literatūros sąrašas.


Vis daugiau kalbama apie naujų statybų žalą aplinkai, nes jai reikia naujų statybinių medžiagų (cemento, betono, metalo, keramikos ir pan.). Betono gamyba yra viena didžiausių aplinkos teršėjų, nes gamybos metu yra naudojama daug cemento, sunaudojamas labai didelis elektros energijos kiekis, išskiriama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taip pat susidaro ir transportavimo tarša, dėl šių medžiagų gabenimo, transportas išskiria dujas, kurios sukelia šiltnamio efektą, rūgščius lietus ir pan.

Šiuo kompleksiniu darbu apžvelgsiu betono pramonės naujų aplinkosaugines problemas, jų sprendimo būdus.. Bus padaryta aplinkos poveikio statiniams analizė. Atliksiu aplinkosauginių-ekonominių rodiklių skaičiavimą.Bus apskaičiuoti įmonės mokami mokesčiai u-žgamtos išteklių naudojimą bei už teršalų išmetimą į atmosferą

Problema: didėjant betono pramonės apimtims, didėja ir aplinkos taršos problemos, todėl, jas būtina spręsti.

Aktualumas: betono pramonės žala yra akivaizdi. Dėl jos yra teršiama aplinka kietosiomis dalelėmis, azoto oksidais, anglies monoksidais ir kitomis medžiagomis. Dėl to yra tiesioginis ryšys tarp šios pramonės apimčių ir žmonių sveikatos bei aplinkos būklės.

Uždaviniai: nustatyti aplinkos poveikį statiniams. Apskaičiuoti aplinkosauginius – ekonominius rodiklius, įmonės mokamų mokesčių už gamtos išteklių naudojimą ir teršlų išmetimą į atmosferą.

Praktinė vertė: dėl betono pramonės plėtotės yra kuriami nauji būstai žmonėms, todėl yra svarbu susipažinti, su šios pramonės daroma žala žmonių sveikatai ir mus supančiai aplinkai.

Betonas – tai dirbtinė medžiaga ar taip vadinamas dirbtinis akmuo gautas racionaliai parinkus ir sumaišius rišamosiomis medžiagomis stambiuosius ir smulkiuosius užpildus, taip pat pridėjus įmaišų bei priedų arba be jų, susiformavus hidratuojantis (džiūvant) cementui arba kietėjant rišamajai medžiagai.Statyboje taip pat dažnai naudojami betonai ir su hidraulinėmis, ir su orinėmis rišamosiomis medžiagomis. Be mineralinių užpildų yra naudojami ir įvairūs pagamintieji organiniai užpildai.

Betonas statyboje naudojamas jau nuo senų laikų. Senovės Romos statytojai iš betono kuris buvo gaminamas su orinemis ir hidraulinėmis kalkėmis, statė šventylas ir įvairius statinius. Viduramžiais betono buvo pradėta naudoti mažiau , tačiau jau nuo XIX amžiaus vidurio, pradėjus naudoti portlandcementį, jis vėl tapo labai svarbia statybine medžiaga.

Tik paruoštas, dar nesukietėjęs panaudojamos būklės betono mišinys, kurį galima sunaikinti pasirinktu būdu, vadinamas betono mišiniu. Sukietėjusiu betonu yra vadinamas kietojo būvio ir tam tikrą stiprį pasiekęs betonas.

kurios sudaro apie 4–7 % betono tūrio; 2001 m. sukurtas Vengrijoje).

sudaro iki 80 % betono tūrio, galimybė gaminiams, konstrukcijoms suteikti įvairias

Aktyvūs mineraliniai priedai – tai amorfinio SiO2 turinčios uolienos, pramonės atliekos

priedų, kai jų kiekis ≤ 5 % nuo cemento masės, – ±5 %.

Žvyro ir smėlio panaudojimą apsprendžia jų fizinės savybės, granulometrinė, mineralinė bei cheminė sudėtis

Birios klastinės uolienos naudojamos inertiniais užpildais ruošiant įvairius betonus. Svarbiausia inertinių užpildų paskirtis - sudaryti pakankamai atsparų gaminio skeletą. Tai pasiekiama naudojant, įvairias rišamąsias medžiagas (cementas, gipsas, kalkės ir pan.) arba natūraliai esančiu nuogulose moliu (kelių statyba, formavimo smėlis).

Priklausomai nuo paskirties, kuri tenka minėtam skeletui, klastinės uolienos turi būti tam tikrų savybių. Bendras reikalavimas visiems statybiniams užpildams yra juos sudarančių nuotrupų pakankamas mechaninis ir klimatinis atsparumas Tiriant žvyrą ir smėlį betono gamybai būtina įvertinti jų granuliometrinę sudėtį.

  • Aplinka Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Daniel
  • 64 puslapiai (9284 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1211 KB
  • Teršalų sklaida atmosferoje ir jos poveikis statiniams
    10 - 1 balsai (-ų)
Teršalų sklaida atmosferoje ir jos poveikis statiniams. (2017 m. Kovo 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/tersalu-sklaida-atmosferoje-ir-jos-poveikis-statiniams.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 24 d. 02:18