Teršalų sklaidą dirvožemyje lemiantys veiksniai


Žemės ūkio referatas. Abiotinės veiklos sferos ir teršalų pasiskirstymas jose. Teršalai aplinkoje. Teršalų migracija. Teršalų akumuliacija. Dirvožemio monitoringas. Klaipėdos miesto dirvožemio monotoringas. Teršalų sklaida automobilių kelių aplinkoje. Taršos sklidimo gruntuose modeliavimas programa vs2dti. Teorinė teršalų sklaidos neprisotintoje terpėje apžvalga. Matematinis modelis. Teoriniai masės pernašos požeminiuose vandenyse modeliai. Modelis “Juodoji dėžė”. Modelis „Pilkoji dėžė“. Teršalų pernašos poringoje terpėje modeliai. Dirvožemio tipo (kuriame modeliuojama tarša) aprašymas. VS2TDI programos naudojimas. Pagrindinis meniu ir įvedami duomenys. Uždavinio modelio sudarymas. Hidraulinių charakteristikų skaičiavimo modelių koeficientų aprašymas. Teršalo ypatumus apibūdinantys koeficientai. Pagrindinio kontūro braižymas. Užpildo charakteristikos ir jį apibūdinantys koeficientai. Kontūrų ir sklaidos ribojimų nustatymas. Foninės koncentracijos įvedimas. Skaičiavimo tinklelio nustatymas. Vandens lygio nustatymas. Skaičiavimo rezultatų peržiūrėjimas ir grafinės informacijos pateikimas. Skaičiavimo rezultatai skirtingais laiko momentais.


1. Sukurti metodiką dirvožemio ėminių rinkimui monitoringo tikslams mokymo, mokslo

Apibūdinsime linijinės ir nuostoviosios sistemos įvesties funkciją e(t) ir s(t), kai h(t) ir jo Furjė transformacijos yra impulsinės charakteristikos, perduodanti funkcija yra:

Šiame modelyje aplinka yra įsivaizduojama kaip ląstelių arba taisyklių visuma. Duomenų įeitis ir išeitis susiejama matematiškai ir gali būti aprašomas tiesine diferencine lygtimi:

čia R(t) – vandens atsargos; k* – vandens atidavimo koeficientas.

Taigi turime lygčių sistemą, sudarytą iš tolydumo ir pernešimo (s = h) 1ygčių, kurių sprendinys yra:

čia – specifinis vandens atidavimas; h – hidraulinis slėgis, Pa; t – laikas, s; xi, yj – koordinatės, L; ki,j – filtracijos koeficientas, LV-1; W* – tėkmės debitas, praeinantis pro tūrio vienetą, V.

Lygtis yra sprendžiama hidrauliniam gradientui rasti, įvertinant įvairias pradines ir ribines sąlygas. Rastas gradientas vėliau taikomas Darsi lygtyje:

čia v1 – požeminių vandenų judėjimo greitis; n – efektyvus poringumas.

čia c – medžiagos koncentracija, ML-3; Dij – dispersijos koeficientas; ci – pirminė koncentracija, ML-3.

CHEM – reiškia bet kokią cheminę reakciją, kuri gali vykti baseine. Šios lygtys viena su kita susijusios. Pirma lygtis (4.82) sprendžiama pagal hidraulinį gradientą, antroji (4.83) – pagal judėjimo greitį. Toliau judėjimo greitis, kaip ir kiti reikalingi parametrai, naudojamas ištirpusių medžiagų pernašos lygtyje (4.84), kurią sprendžiant galima apskaičiuoti šių medžiagų koncentraciją (remiantis laiko erdvės funkcija). Ištirpusių medžiagų koncentracijos lygtyje (4.84) didžiausią įtaką turi dydžiai, nusakantys fizikinius judėjimo ir dispersijos procesus, taršos šaltinių ir hidrogeologinių sąlygų teršalų išmetimo vietoje, tarpusavio sąsaja, taip pat cheminiai procesai, išreiškiami cheminėmis reakcijomis.

čia c – teršiančios medžiagos koncentracija mišinyje, mg/m3; kp – dispersijos koeficientas; v – greitis porose, m/s; t – laikas, s; ρ – specifinis mišinio tankis, kg/l.

Jei lygtyje (4.85) neįvertintume dispersijos, tai turėtume lygtį, kuri nusako absoliučiosios konvekcijos modelį:

Smėlis – biri nuotrupinė uoliena, susidedanti daugiausiai iš 0,005 – 2 mm skersmens grūdelių ir turinti dar smulkesnių arba stambesnių (molio, aleurito, žvirgždo, gargždo) priemaišų. Lietuvoje smėlis paplitęs visų geologinių laikotarpių nuogulose. Senuose sluoksniuose (kambro ir kt.) smėlis daug kur pavirtęs smiltainiu. Smėlis slūgso grynas arba molio, aleurito, žvirgždo, gargždo tarpsluoksniuose. Pagal mineralinę sudėtį smėlis būna: kvarcinis, glaukonitinis, karbonatinis kvarcinis ir kt.

Kompiuterine programa VS2TDI nagrinėjamos laisvai pasirinktos koncentracijos teršalų sklaida pasirinkto dirvožemio tipo modelyje.

1.Relaxation parameter (IIMAX) – teršalo nusėdimo parametras. Jis paprastai esti nuo 0,4 iki 1,2. Dažnai jo vertė būna 0,7.

Dažniausiai bus dvi iteracijos žingsne1yje. Modeliuojant įvykdyta tiksliai apibrėžtas mažiausias modeliavimo operacijų skaičius per kiekvieną laiko tarpą.

Pasirinkus Edit – Uniform Grid, galima nustatyti vertikaliųjų ir horizontaliųjų linijų skaičių. Papildomai sutankinti tinklelį, parinktis „+“.

Pasirinkus funkciją Initial Equilibrium Profile, nustatomas vandens horizonto lygis ir vandens horizonto spūdis.

Rezultatų grafinis atvaizdas atliekamas Postprocesoriuje. Šioje programoje galima pasirinkti tam tikrų rezultatų atvaizdavimą kontūrais, ląstelėmis, vektoriais. Galima nustatyti kontūrų intervalus, pasirinkti spalvą. Duomenys gali būti išskleidžiami, peržiūrint visą modelį ar modelio sudarymo eigos momentais.

Grafiškai pateikiamas koncentracijų pasiskirstymas įvairiais laiko intervalais 70×70 cm kvadrate. „Užpylimas“ atliekamas kvadrato viršuje per centrą. Užpilama 1 % chromo druskos tirpalu. Rezultatai pateikiami ppm.

  • Žemės ūkis Referatai
  • 2013 m.
  • 20 puslapių (3914 žodžių)
  • Žemės ūkio referatai
  • Microsoft Word 2101 KB
  • Teršalų sklaidą dirvožemyje lemiantys veiksniai
    10 - 3 balsai (-ų)
Teršalų sklaidą dirvožemyje lemiantys veiksniai. (2013 m. Gruodžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/tersalu-sklaida-dirvozemyje-lemiantys-veiksniai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:16