Tėvas lietuvių literatūroje (2)


Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Tėvas lietuvių literatūroje (2).


18. Tėvas lietuvių literatūroje Tėvas visuomenėje dažniausiai yra laikomas šeimos galva. Tai asmuo, kuris tradiciškai priima pagrindinius sprendimus, rūpinasi savo šeima, padeda auklėti vaikus. Italų politikas, filosofas Vinčensas Džobertis yra pasakęs: “Tėvas savo vaikams privalo būti draugas ir patikėtinis, bet ne tironas“. Toks mylintis vaikus ir besirūpinantis šeima tėvas yra laikomas puikiu pavyzdžiu šeimoje ir gerbiamas visuomenėje. Žinoma, šiuolaikinėje visuomenėje būna išimčių, tėvas nebūtinai būna šeimos maitintojas, šeimos galva. Literatūroje tėvas dažniausiai vaizduojamas tradiciškai. Tačiau tėvo paveikslas lietuvių literatūroje skirtingų rašytojų yra vaizduojamas skirtingai. Būtent apie kitokį, o ne tradicinį tėvo paveikslą lietuvių literatūros kūriniuose ir ketinu kalbėti. Pateiksiu savo nuomonę apie tėvo kuriamą paveikslą lietuvių literatūroje ir ją pagrįsiu, remdamasis Jurgio Savickio, lietuvių prozos novatoriaus, ekspresionistinės poetikos novelių autoriaus, novelėmis, Justino Marcinkevičiaus, Lietuvos poeto, dramaturgo, visuomenės veikėjo, drama “Mažvydas“. Tėvas yra reikšmingas asmuo lietuvių diplomato ir modernistinės krypties rašytojo Jurgio Savickio novelėje „Kova“. Kūrinyje atskleidžiamas tėvo paveikslas, parodoma, kad tėvas yra labai svarbus asmuo vaiko gyvenime.

Tėvas lietuvių literatūroje (2). (2016 m. Balandžio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/tevas-lietuviu-literaturoje-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:38