Tėvas Lietuvių literatūroje (3)

Visas naujas 2016 m. kalbėjimo potemes rasi čia - kalbėjimo potemės

Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Kalbos tikslas. Pagrindinė mintis. Dalinė išvada. Tėvas Lietuvių literatūroje.


Įžangoje: Dažniausiai tėvas yra laikomas kaip šeimos galva. Literatūroje vyras dažniausiai yra vaizduojamas tradiciškai - šeimos maitintojas. Tai asmuo, kuris priima pagrindinius sprendimus, padeda auklėti vaikus ir išmaitina visą savo šeimą. Taip buvo ir senovės laikais, ir dabar.

Pagrindinė mintis: Tėvo paveikslas tradicinėje lietuvių literatūroje skirtingų rašytojų yra vaizduojamas skirtingai. Būtent apie tokį skirtingą tėvo paveikslą įvairiuose lietuvių literatūros kūriniuose ir ketinu papasakoti.

Argumentai: Jono Biliūno apsakymas „Lazda“. Jame šeimos galva – tėvas – pasakoja savo vaikams istoriją, iš kur jų namuose atsirado sena lazda. Atrodytų, kas gi čia tokio – papasakojo istoriją... Bet tvirtu tonu papasakota autoritetingo tėvo lūpomis, ji tikrai paliko įspūdį jos klausiusiems vaikams ir, tikėtina, paklojo jų vertybių pamatus.

Dalinė išvada: Taigi tėvo autoritetas, nors ir griežtas, bet nebūtinai nutolęs nuo vaiko, o galintis turėti daug šviesos ir prasmės jo gyvenimui.

Teiginys: Tėvo poelgiai labai įtakoją vaikų gyvenimus.

Dalinė išvada: Vaizduojama, kad kartais tėvo veiksmų negalima ištaisyti ir nuo to turi kentėti jų vaikai.

Pabaiga: Visuose lietuvių literatūros kūriniuose vaizduoja tėvą vis iš kitų pusių. Parodo, kaip keičiasi tėvas skirtingose literatūros epochos tarpsniuose ir kad kiekvienas tėvas būna skirtingas.

Tėvas Lietuvių literatūroje (3). (2016 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/tevas-lietuviu-literaturoje-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 12:21