Tėvas lietuvių literatūroje kalbėjimo potemė


Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Tema 37 Tėvas lietuvių literatūroje.


Lietuvių literatūroje tėvas vaizduojamas dvilypis - kaip racionalus ir šaltas žmogus, kuris, pažvelgus giliau, vis dėlto, atvirkščiai nei motina, atrodo ne toks paviršutiniškas. Tai paslaptingas ir kiek atitolęs personažas, neretai piešiamas vaiko akimis, stebėtojo, kuris abu šiuos asmenis gali vertinti jų neteisdamas .Tėvas – asmuo, kuris visuomet yra šalia, tačiau ne visada atrodo pasiekiamas, tai žmogus, kurį reikia gerai išanalizuoti, norint jį suprasti. Apie tokį tėvą rašo lietuvių modernizmo atstovas Antanas Škėma savo kūrinyje „Balta drobulė“ . Ištraukoje tėvo paveikslą lydi kiek nejauki, mistiška nuotaika. Genialus (kai kuriems žmonėms šis būdvardis gali sukelti teigiamas emocijas – tokie žmonės dažnai yra priešingybė šiam apibūdinimui) ir tolimas. Baugus. Toks yra Škėmos kuriamas tėvas. Viena priežasčių, kodėl toks tėvo paveikslas atrodo bauginantis yra jo uždarumas. Kaip jau minėjau, dažnai šis žmogus piešiamas šalto proto, visada rimtas, pastovus ir nepažeidžiamas. Staigus emocijų ar energijos pliūpsnis, kurio būtų galima tikėtis iš motinos (ar tai būtų liūdesio ašaros ar laimės šūksnis, sutinkant grįžtantį sūnų), iš pirmo žvilgsnio nėra toks tikėtinas iš tėvo pusės; ir iš tiesų, net mūsų amžiuje, kuomet lieka vis mažiau suvaržymų, o žmonės skatinami nebijoti atsiverti nepriklausomai nuo lyties, vyro pareiga vis dar išlieka sutvardyti savo emocijas ir išlikti šaltam.

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (786 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 30 KB
  • Tėvas lietuvių literatūroje kalbėjimo potemė
    10 - 8 balsai (-ų)
Tėvas lietuvių literatūroje kalbėjimo potemė. (2016 m. Kovo 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/tevas-lietuviu-literaturoje-kalbejimo-poteme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 21:59