Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje


Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje.


Turbūt sutiksite, kad viena iš labiausiai aptariamų ir visus dominančių temų yra tėvų ir vaikų santykiai. Tai aktualu tėvams, patiems vaikams, psichologams, filosofams ir, be abejo, rašytojams. Klausimai, susiję su įvairiausiais pačių artimiausių žmonių santykių aspektais - nuo vis neišsprendžiamo skirtingų kartų konflikto, tėvų požiūrio į atžalų auklėjimą, vaikų ne/dėkingumo iki artimųjų išsižadėjimo - buvo svarbūs skirtingų epochų kūrėjams (prisiminkime biblinį pasakojimą apie sūnų palaidūną, Homero Odisėją ir Telemachą, Šekspyro Hamletą ir jo motiną Gertrūdą, Balzako tėvą Gorijo ir jo dukteris ir kt.). Lietuvių rašytojai taip pat įdėmiai stebi tėvų ir vaikų santykius, gilinasi į tai, kokios vertybės šeimoje diegiamos jaunam žmogui, kokia atsakomybė tenka tėvams auklėjant, auginant vaikus, jais rūpinantis, su jais bendraujant. Rašytojai tarsi sutaria, jog dažnai nuo to, kas pasėjama šeimoje, priklauso, kokioje visuomenėje gyvensime: ar doroje ir tolerantiškoje, ar svetimumo ir pykčio pertekusioje. Savo kalboje analizuosiu, kokie tėvų ir vaikų santykiai atskleidžami neoromantikės Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“, dėl ko sunerimęs XX a. pradžios modernistas Jurgis Savickis novelėje „Kova“ ir apie kokias vertybes, išugdytas šeimoje, padedančias vaikams susigaudyti pakitusiame pasaulyje, rašė XXa. pab. – XXI a. pradžios novelės meistras Juozas Aputis kūrinyje „Erčia, kur gaivus vanduo“.“

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (1352 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 23 KB
  • Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje
    10 - 7 balsai (-ų)
Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje. (2016 m. Balandžio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/tevu-ir-vaiku-santykiai-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:47