Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai literatūroje


Lietuvių rašinys.

Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai literatūroje.


Modernėjant lietuvių literatūrai, kūriniuose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik individo vidiniams potyriams, bet ir žmonių tarpusavio santykiams aptarti. Kiekvienam rašytojui didelę įtaką darė Pirmojo Pasaulinio karo įvykiai. Vieni kūrė prisimindami savo nerūpestingą vaikystę, o kiti jaunystę, kupiną įvairiausių išbandymų. Neoromantikė Šatrijos Ragana, norėdama bent prisiminimais grįžti į šviesią vaikystę, kai nebuvo karo, aprašo glaudžius šeimos narių ryšius. Modernisto Vinco Mykolaičio – Putino intelektualiniame romane pristatomi tėvų ir jų sūnaus kunigo santykiai, kuriuose neįsiklausoma į jaunuolio norus, jis verčiamas elgtis prieš savo valią.

Glaudžių šeimos santykių svarba atskleidžiama neoromantikės Šatrijos Raganos kūrinyje „Sename dvare“. Apysaka sukurta po autorės motinos mirties, norint bent prisiminimais atgaivinti šviesios vaikystės laikotarpį Užvenčio dvare, jos santykius su mama, broliais. Kūrinyje vaizduojamas vienos dvaro šeimos gyvenimas, gražūs bei šilti motinos ir vaikų ryšiai. Pagrindinė kūrinio veikėja mamatė yra rūpestinga bei mylinti vaikus, ji nuolatos stengiasi skirti jiems kuo daugiau dėmesio, nes nori, kad vaikai užaugtų dori ir nebūtų tokie kaip daugelis – nerūpestingi, negerbiantys suaugusiųjų, niekuo nesidomintys.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (643 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 18 KB
  • Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai literatūroje
    10 - 8 balsai (-ų)
Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai literatūroje. (2016 m. Kovo 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/tevu-ir-vaiku-tarpusavio-santykiai-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:06