Tėvų pedagoginio švietimo esmė, būtinumas, turinys


Pedagogikos referatas.

Įvadas. Pedagoginis švietimas, jo organizavimas ir pedagoginės konsultacijos samprata. Tėvų pedagoginio švietimo samprata, paskirtis, tikslas, uždaviniai, principai. Tėvų pedagoginio švietimo organizavimo ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje būdai ir formos. Pedagoginės konsultacijos samprata ir vieta tarp kitų darbo su tėvais formų. Išvados. Literatūra.


tikslus ir suformuoti visavertišką asmenybę (Traškelys, 2010).

Visais laikais šeimoms reikėjo paramos auklėjant ir ugdant savo vaikus. Senesniais laikais, kai šeimos buvo gausios, šeimyninio gyvenimo įgūdžiai ir žinios buvo perduodamos iš kartos į kartą. Tačiau šiandien atotrūkis tarp kartų yra didelis ir žinių apie vaikų auklėjimą suteikimas tampa viena iš svarbiausių visuomenės užduočių. Su laiku vis labiau prieinama tokios išvados, kad auklėjant jaunąją kartą reikia pasitelkti profesionalių psichologų, soc., darbuotojų, pedagogų ir kitų specialistų pagalbą (Leliūgienė, 2003).

Ikimokyklinio ugdymo institucijos stiprėja kaip organizacijos, teikiančios visuomenei ir jos bendruomenės grupėms kokybiškas suaugusiųjų švietimo bei vaikų ugdymo paslaugas, todėl siekiama, kad šios institucijos būtų patrauklios tiek tėvams, tiek ir vaikams (Juodaitytė, 2003). Pastebima, jog tėvai mažai įsitraukia į vaikų ugdymo procesą, jie apsilanko tik tėvų susirinkimuose, šventėse, koncertuose bei vakaronėse. Dauguma tėvų tiesiog nežino kaip kitaip galėtų įsitraukti į vaikų ugdymo procesą. Ikimokyklinio ugdymo institucijos vadovų ir pedagogų tikslas – motyvuoti tėvus aktyviau dalyvauti vaikų ugdymo procese ir institucijos savivaldoje.

Kaip teigia Leliūgienė ir Simanavičiūtė (2010), mokslinėje literatūroje tėvų pedagoginis švietimas tradiciškai laikomas viena šeimos ir ugdymo institucijos sąveikos formų ir dažniausiai traktuojamas kaip pedagoginis poveikis, kuriuo siekiama kelti tėvų pedagoginę kultūrą. Išryškėja dvi pedagoginio tėvų švietimo sampratos: pirmoji pagrįsta informacijos, žinių perdavimu ir jų gausinimu, antra orientuota į patirties gausinimą, požiūrių, vertybių, kompetencijų formavimą ir gilinimą, konstruktyvią veiklą. Pirmoji samprata neretai kritikuojama antrosios sampratos atstovų, kaip neveiksminga arba pavojinga.

A. Juodaitytė, R. Gaučaitė, A. Kazlauskienė (2009) išskiria tokius tėvų pedagoginio švietimo naudingumo kriterijus: tėvai daugiau pasitiki ugdymo institucija; įgauna pasitikėjimo savo, kaip vaiko ugdytojų ir pagalbininkų, jėgomis; didėja tikimybė, kad patys tėvai ims aktyviau šviestis ir mokytis; galės praplėsti pažinčių ratą ir užmegzti naudingus sau ir savo vaikui socialinius ryšius; sužinos, kaip gali daryti įtaką sprendimams, susijusiems su jų vaiko ugdymu ir priežiūra. Stiprėjant tėvų ir pedagogų tarpusavio ryšiams, stiprėja ikimokyklinio ugdymo institucijos bendruomenė, gerėja vaikų ugdymo(si) pasiekimai ir elgesys.

Pasak S. Dapkienės (2002), norint tinkamai organizuoti tėvų pedagoginį švietimą reikėtų dirbti truputį geriau už kitus, būti kruopštesniam, pastabesniam, mandagesniam ir taktiškesniam, pareigingesniam, linksmesniam ir optimistiškesniam, energingesniam; parodyti daugiau išradingumo, atliekant įprastus darbus. Šios pedagogo savybės suteikia tėvų pedagoginiam švietimui kokybiškumo ir efektyvumo.

  • Pedagogika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2319 žodžių)
  • Universitetas
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 28 KB
  • Tėvų pedagoginio švietimo esmė, būtinumas, turinys
    10 - 4 balsai (-ų)
Tėvų pedagoginio švietimo esmė, būtinumas, turinys. (2016 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/tevu-pedagoginio-svietimo-esme-butinumas-turinys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 11:05