Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje


Tevynes vaizdinys romantineje lietuviu literaturoje. Tevynes vaizdinys lietuviu literaturoje. Romantinis tevynes vaizdavimas. Tevyne lietuviu literaturoje. Tevynes vaizdavimas lietuviu literaturoje. Anykščių šilelis tevynes vaizdinys. Romantineje poezijoje tevynes meile. Tevynes vaizdavimas romantineje literaturoje. Tėvynė literaturoje. Tevynes ilgesys mickeviciaus kuryboje pastraipa.

Lietuvių esė. Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje.


Vienas iš ryškiausių romantizmo epochos veiksnių buvo nacionalinės savimonės formavimasis. Suvokta, kad tautą vienija bendra kalba, tradicija, teritorija. Karų ir okupacijų laikotarpiu tėvynė negalėjo būti vien šalies, kurioje, gimei, teritorija, ji tapo žmonių dvasinis ir emocinis gyvenimo pamatas. Tokį tėvynės vaizdinį savo kūriniuose sukūrė lietuvių romantizmo poetai Adomas Mickevičius ir Antanas Baranauskas.

Antanas Baranauskas savo poemoje „Anykščių šilelis“ tėvynę pavaizdavo kaip erdvę, kurioje gyvendamas žmogus bręsta dvasiškai. Poetas, būdamas kunigas, gerai suprato transcendentines dvasines plotmes. Jo kūrinyje šilelis vaizduojamas kaip visos Lietuvos metafora. Žaliuojančiame šilelyje, laisvoje Lietuvoje augusio žmogaus „dūšia kaip varpa pribrendus nulinko“. Grūdų varpa nulinksta, kaip joje esančios sėklos sunoksta, todėl galima teigti, kad gyvenimas laisvoje ir klestinčioje tėvynėje brandina žmogaus sielą, ją nuskaistina, teikia dvasios pakylėjimą ir kūrybinius polėkius („giesmės imas“).

  • Lietuvių kalba Esė
  • 2014 m.
  • 1 puslapis (551 žodis)
  • Lietuvių esė
  • Microsoft Word 15 KB
  • Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje
    10 - 4 balsai (-ų)
Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje. (2014 m. Lapkričio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/tevynes-vaizdinys-romantineje-lietuvos-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 10:01