Tiesioginės ir netiesioginės tyčios (baudžiamojoje teisėje) skirtumai


Ar turi itakos tycios forma kvalifikavimui. Netiesiogine tycia įtaka baudžiamajai atsakomybei.

Teisės kursinis darbas. Įvadas. Tyčios. Tiesioginės tyčios. Netiesioginės tyčios. 10. Tyčios baudziamojoje teisėje ir jų skirtumai. Išvados ir naudota literatūra.


TIKSLAS: Išvardinti tyčiu rūšis ir jas apibūdinti,bei pateikti pavyzdžių, pateikti kuo skiriasi tiesioginė ir netiesioginė tyčia baudžiamojoje teisėje.

Tyčia tai ya viena iš kaltės formų,dėl kurios asmuo, padaręs Baudžiamajame kodekse numatytą veiką,traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tyčinė kaltė objektyviai laikoma sunkesne už neatsargią kaltę. Daugelyje nusikalstamų veikų sudėčių esančių BK, būtent ši kaltės forma numatyta kaip būtina žmogaus baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką sąlygą. Dažniausiai teismų praktikoje susiduriama su tyčine kalte.Devynios iš dešimties baudžiamųjų bylų, nagrinėjamų teismuose, yra nusikalstamų veikų, padarytų esant tyčinei kaltei, bylos.

Tyčinė klatė apibrėžiama BK 15 straipsnyje. Šio sraipsnio 1 dalyje nustyta, kad „nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.“Taigi naujajame BK įstatymiškai užfiksuota tai,kas ankščiau buvo priskiriama prie teorijos,BK įvardijamos dvi tyčinės kaltės rūšys : tiesioginė ir netiesioginė tyčia. Abi tyčios rūšys vienija toks pats intelektualus tyčios momentas ir skiria valinis momentas – psichinio santykio su baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimu ypatumai. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipnių dispozicijos tiesioginės ir netiesioginės tyčios terminai nevartojami. O tai reiškia , kad daugeliu atvejų tyčios rūšis neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos sudėčiai ir padarytai veikai kvalifikuoti: tiesiogine, ir netiesiogine tyčia padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį. Jeigu nusikalstamos veikos sudėtyje numatoma tyčinė kaltė kaip sudėties požymis, tai veikai kvalifikuoti pagal pasirinktą BK straipsnį neturės reikšmės tyčios rūšis.Nusikalstama veika, padaryta netiesiogine tyčia, bus kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį, kaip ir padaryta tiesiogine tyčia. Pvz: Jei motina paliko miške savo prieš kelias dienas gimusi vaiką, kuris sušalęs mirė, ir teisme aiškins, kad nužudyti vaiko nesiekusi, tikėjosi, gal kas nors pastebės verkiantį vaiką ir jį išgelbės, o paliko vaiką tik todėl, kad neturi vyro, taip pat sąlygų auginti vaiko, tokie kaltinamosios aiškinimai, palyginant su objektyviomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, gali liudyti esant netiesioginę tyčią kaltinamosios veikoje.Veika bus kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 puktą, nes nužudymo sudėtis numato abi tyčios rūšis.Taip išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 birželio 18 d. Nutarimo 5punkte – baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikinat tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Kitas dalykas,kad ne visos nusikalstamų veikų sudėtys numato abi tyčios rūšis.Dažnai nusikalstamos veikos sudėtis numato tik tiesioginę tyčią kaip baudžiamosios atsakomybės sąlygą.

Gali kilti klausimas, kodėl tyčia skirtoma į rūšis, jei tai neturi įtakos veikai kvalifikuoti. Kvalifikuojant veiką toks skirtymas nereikšmingas, tačiau jis svarbus sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką klausimą.Jeigu teismas nustato, kad kaltininko vidinis psichinis santykis su veika ir padariniais pasireiškė netiesiogine tyčia, taip pat žinant, kad tokio turinio psichinis santykis prilyginamas tyčinei kaltei ir įtvirtintas BK 15 straipsnio 3 dalyje, veika bus vertinama kaip padaryta esant tyčiai ir kvalifikuojama pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už tyčinę veiką, o kaltinamasis nebus dėl to išteisintas ar nusteistas už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą.

Tiesioginės tyčios apibrėžimas esant materialiai nusikalstamos veikos sudėčiai apima tris: psichinį santyki su BK, numatytų padarinių numatymu, ir psichinį santykį su jų kilimu.Visos jos turi būti numatytos.

Daromas nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio suvokimas tai :

Būtnet šių dviejų aplinkybių suvokimas leidžia teigti, kad asmuo suvokė pavojingą daromos veios pobūdį.

Faktinių daromos veikos aplinkybių suvokimas reiškia, kad asmuo suvokia faktines savo poelgio aplinkybes, t.y jis aiškiai įsivaizduoja kokia daro veiką,kuriai vertybei kelia pavojų darydamas veiką, o baudžiamajame įstatyme numatytais atvejais – ir kokį veikos padarymo būdą pasirinko, koks yra veikos padarymo dalykas ir panašiai. Pavyzdžiui, asmuo iššauna iš šaunamojo ginklo ir mirtinai sužaloja kitą žmogų. Įvertinti jo veiką kaip nužudymą nepakanka nustatyti, ar asmuo suvokė, kad jis šaudo, jog šaudo iš šaunamojo ginklo tikrais šoviniais.Veikai pavadinti nužudimą būtina, kad asmuo suvoktų nužudymo nusikaltimo,numatyto BK 129 straipsnyje, objektyviuosius požymius ir visų pirma pavojingos veikos – nužudymo požymi.Jis turi suvokti, kad šaudo ne į medį, nama ar žvėrį, o į žmogų. Būtent tokio aiškaus suvokimo, kad šaudoma ne bet kur, o į žmogų, kur reikia nužudymo sudėties tyčios intelektualiajam momentui.Vienoje byloje buvo kaltinamas karininkasm kuris per pratybas (tema – pistoletas ir šaudymas iš jo) rodydamas studentams,kaip reikia šaudyti iš pistoleto,iššovė į stalą.Kulka rikošetu pataikė sėdinčiam studentui į krūtinę ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.Norint apkaltinti karininką kėsinantis nužudyti reikia įrodyti, kad jis suprato, jog šaudo tikrais šoviniais į žmogaus pusę.Šiuo atveju karininkas buvo įsitikinęs, kad šaudo mokomaisiais šoviniais, šaudant net į žmones jokios žalos nei sveikatai, nei givybei nebus padaryta.Taigi šiuo atveju žmogaus veikoje nėra nužudymo sudėtyje numatyto intelektualiojio tyčios momento – daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei suvokimo.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (4183 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Tiesioginės ir netiesioginės tyčios (baudžiamojoje teisėje) skirtumai
    10 - 6 balsai (-ų)
Tiesioginės ir netiesioginės tyčios (baudžiamojoje teisėje) skirtumai. (2015 m. Gegužės 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/tiesiogines-ir-netiesiogines-tycios-baudziamojoje-teiseje-skirtumai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:51