Tiesioginės užsienio investicijos LT


Statistikos savarankiškas darbas. Įvadas. TUI. Poveikis ir pasekmės. Pritraukimas ir skatinimas. Šalys investuotojos ir ekonominė veikla. Analizė. Tui pokyčio analizė. TUI ir eksporto sąveika. TUI ir importo sąvika. TUI irBVP sąveika. TUI ir vidutio mėnesinio bruto darbo užmokesčio sąveika. Prognozė. Rekomendacijos. Kaip padaryti Lietuvą dar patrauklesnę užsienio investicijoms? Išvados. Literatūra. Priedai.


Vokietija investavo daugiausiai į nekilnojamojo turto operacijų sritį bei didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto ir vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo sritis. Nekilnojamojo turto operacijoms daugiausiai savo investicijų skyrė ir Nyderlandų bei Liuksemburgo šalys. Taip pat Nyderlandai didelę dalį savo investicijų skyrė ir informacijos ir ryšių sričiai. Danija daugiausiai investavo į apdirbamąją gamybą, bei informacijos ir syšių srytis. Estija invetavo į finansinės ir draudiminės veiklos bei informacijos ir ryšių sferas, o Rusija savo investicijų skyrė elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei apdirbamosios gamybos srytims. Norvegija daugiausiai investavo į apdirbamąją gamybą bei finansinę ir draudiminę veiklą. Į didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto bei apdirbamąją gamyba daugiausiai invetavi ir Suomija. Kipras taip pat daugiausiai savo investicijų taip pat skyrė apdirbamajai gamybai.

Analizuojant 3 paveikslo duomenis ( žr. 4 priedas) matyti, kad nuo 2007m. iki 2008m. tiesioginių užsienio investicijų sumažėjo 3770,65 mln. Lt. Skaičiavimai parodę, kad nuo 2008m. iki 2009m.tiesioginių užsienio investicijų padaugėjo 55,86 mln. Lt. Lyginant 2010m ir 2009m. tiesioginės užsienio investicijos išaugo dar 2845,8mln. Lt. Vertinant 2011m ir 2010m. tiesiogines užsienio investicijas, matyti, kad jos ir šiuo laikotarpiu padidėjo iki 34634,94mln. Lt , t.y. 3445,76 mln daugiau nei prieš tai buvusiais metais. Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas nurodo, kad 2011 m. tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje daugiausia kilo dėl išaugusio reinvesticijų srauto, o sukauptųjų TUI padidėjimą lėmė akcinio kapitalo bei reinvesticijų įplaukos. Lt. Per visa analizuojamą laikotarpį, daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų padaugėjo 2012m. t.y. 3700,39mln. Lt. Ir stebint 2013m ir 2012m. matyti, jog tiesioginių užsienio investicijų ir šiuo laikotarpiu padaugėjo 1008,9 mln. Lt. Analizuojant visą laikotarpį, t.y. nuo 2007m iki 2013m. matome, kad tiesioginės užsienio investicijos išaugo 7286,06mln. Lt.

Tiek baziniai, tiek grandininiai kitimo tempai nagrinėjamuoju laikotarpiu parodė, kad Lietuvoje tiesioginės užsienio investicijos palyginus su 2007m. didėjo.

Baziniai pokyčio tempai rodo, kad Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų kiekis mažėjo 2008m., 2009m., 2010m., palyginus su 2007m., tiesioginių užsienio investicijų kiekis sumažėjo atitinkamai 10,62%, 10.46%, 2.45%. O nuo 2011m. pradėjo didėti.

Grandininiai pokyčio tempai mažėjo tik pirmasiais metais, t.y. 2008m, lyginant su 2007m sumažėjo 10,62%. Galėtume teigti, kad 2008m investicijų mažėjima galėjo lemti sunki ekonominė padėtis visame pasaulyje.Vėlesniais nagrinėjamais laikotarpiais, t.y. 2009m., 2010m., 2011m., 2012m., atitinkamai didėjo 0,18%, 8.95%, 9.95%, 9.72%, 2.41.

Apskaičiavus vidutinius dinamikos rodiklių dydžius( žr. 5 priedas ), galime teigti, kad vidutiniškai kas met Lietuvva sulaukė tiesioginių investicijų iš užsienio po 36616,15mln.Lt. Kasmet vidutiniškai tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje padidėdavo 1214,34mln. Lt. Vidutiniškai kasmet tiesioginių užsienio investicijų padaugėdavo po beveik 10%.

Tiesioginių užsienių investicijų ir eksporto sąveika

Analizuojant 4 paveikslo duomenis (žr 7 priedas. ) matyti, kad 2008m. eksportas padidėjo 28,53% ir tam didžiausią įtaką padarė “Mažeikių naftos” produktų , “Achemos” trąšų eksportas.2009m. eksportas pradęjo mažėti, lyginat su 2007m. ekspoertas 2009m sudarė tik 94,30% 2007m eksporto dydžio, o lyginant su 2008m- tik 73,37 % ir tai vyko dėl dviejų priežasčių: t.y. susitraukė užsienio rinkų paklausa, dėl kai kurių svarbių eksporto partnerių- Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos- valiutų nuvertėjimo ir aukštos Lietuvos infliacijos suprastėjo konkurencingumas. Pasak SEB ekonomistės Vilojos Tauraitės investicijų mažėjimą pirmiausia lėmė sunki ekonominė padėtis visame pasaulyje. Pasak ekonomistės, verslininkai linkę lėšas panaudoti ne plėtrai, o veiklos palaikymui ir apsaugojimui nuo smukimo. Didėjantis eksportas 2010 m. padėjo atsigauti valstybės ekonomikai. 2010m eksporatas padidėjo 25,12% lyginant su baziniais metais ir 32,68%lyginant su 2009m. Tiek verslininkai, tiek ekonomistai vienbalsiai tvirtina, jog šalies ūkį iš krizės labiausiai gelbėjo augantis eksportas. Augimą lėmė atsigavimas pagrindinėse eksporto rinkose ir didesnė paklausa ten, taip pat mūsų įmonių konkurencingumo pagerėjimas, Lietuvos verslininkų gebėjimas neapleisti senų rinkų bei rasti naujus eksporto „taikinius“, – teigia Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė. Nuo 2010m eksportas pradėjo didėti dėl vidinės devalvacijos, efetyvumo padidėjimo ir konkurencingumo sustiprėjimo. 2011 m. prekių eksportas sudarė beveik 70 mlrd. Lt. 2012m eksporto augimą skatino rekordinis grūdų derlius ir ne mažiau spartus pagamintos produkcijos ir reeksporto augimas. 2012m eksportas išaugo iki 79,58 mld. Lt ir tai yra 84,26% duagiau nei baziniais metais ir 14,37 % daugiau nei praėjusiais metais. 2013m eksportas dar išaugo ir 41,5mld.Lt lenkė bazinių metų pasiektą eksporto lygį, o lyginant su 2012m eksporto lygis pakilo tik 5,17mld. Lt, t.y. tik 6,5%.

Tiesioginės užsienio investicijos LT. (2015 m. Kovo 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/tiesiogines-uzsienio-investicijos-lt.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:44