Tiesioginės užsienio šalių investicijos Lietuvoje tyrimas


Finansų tyrimas.

Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Užsienio investicijos. Tiesioginės užsienio investicijos. Tiesioginių užsienio šalių investicijų nauda. Užsienio įmonių šalių pasirinkimas. Tiesioginių užsienio investicijų tendencijų apžvalga. Investicijų grąža. Tiesioginės užsienio investicijos 2008-2015 metais. Išvados. Literatūra.


Dėl įgyvendinamų projektų ne tik mokami mokesčiai, bet ir kuriama pridėtinė vertė, prisidedanti prie šalies ekonomikos augimo. Skaičiuojama, kad 2010-2015 m. projektų pridėtinė vertė, susidedanti iš darbo kaštų ir ilgalaikio nusidėvėjimo, siekia 583 mln. eurų. Visas poveikis, įskaičiuojant ir multiplikacinį efektą, yra apie 1,13 mlrd. eurų.

Lietuvos bankas pateikia mokėjimų balanso duomenis, kuriuose atsispindi ir tiesioginių nuosavo kapitalo investicijų pajamos – užsienio kapitalo įmonių generuojamas pelnas. Užsienio šalių kapitalo įmonių nagrinėjamo periodo pelną padalinę iš jų tuo metu sukaupto nuosavo kapitalo, randame generuojamą grąžą. 2011 m. 1 ketvirtį–2015 m. 2 ketvirtį prioritetinių rinkų kapitalo įmonės vidutiniškai generavo 10 % nuosavo kapitalo grąžą, t. y. daugiau už reikalaujamos grąžos įvertį. Taigi, plėtodamos verslą Lietuvoje, prioritetinių rinkų įmonės vidutiniškai pasiekė geresnių rezultatų nei dabartinis įvertis, pateisinantis prisiimtą investicijų riziką.

Prioritetinių rinkų investuotojai pastaraisiais metais Lietuvoje vidutiniškai generavo 10 % grąžą. Tai pranoko tiek Lietuvos banko apskaičiuotą teorinį reikalaujamos grąžos įvertį, tiek grąžą kitose šalyse. Geri rezultatai galėjo turėti lemiamos įtakos priimant plėtros planus. Per 2010–2015 metus sėkmingą veiklą Lietuvoje vykdantys užsienio investuotojai įgyvendino apie 90 plėtros projektų, o jų rekomendacijos Lietuvą pasirinkti paskatino dar daugelį kitų užsienio investuotojų.

Vertinant investicinius projektus, reikalaujama nuosavo kapitalo grąža – tai ribinė prisiimtą riziką pateisinanti vidinė grąžos norma, generuojama akcininkų investuotų lėšų per visą projekto laiką. Gali būti, jog vidinė grąžos norma nesutaps su aritmetiniu nuosavo kapitalo grąžos vidurkiu atskirais metais. Pagal tai, kaip pinigų srautai išdėstomi laike, ji gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė. Vis dėlto, jei laikui bėgant nuosavo kapitalo grąža yra stabili, tai vidinė grąžos norma bus apytikriai jai lygi.

Užsienio investicijos šaliai yra naudingos, kai jos kurią pridėtinę vertę ir kelia žmonių pragyvenimo bei visos ekonomikos lygį. Padidėjusi konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos trumpuoju laikotarpiu yra naudinga darbuotojams, nes kyla jų atlyginimai.

Investicijų grąža yra finansinis rodiklis, kuris parodo iš investicijos gautą naudą. Esminį vaidmenį skaičiuojant investicijų grąžą atlieka laikas, nes tam, jog investicija atneštų naudos, reikia laiko. Prioritetinių rinkų investuotojai pastaraisiais metais Lietuvoje vidutiniškai generavo 10 % grąžą. Tai pranoko tiek Lietuvos banko apskaičiuotą teorinį reikalaujamos grąžos įvertį, tiek grąžą kitose šalyse.

Statistikos departamentas. Tiesioginės užsienio investicijos 2015 m. antrąjį ketvirtį. 2015. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=3818153 (žiūrėta 2016-05-26)

Užsienio investicijos Lietuvoje: patarėjas investuotojui. Elvyra Stefanija Labutienė, Lietuvos Informacijos institutas, 1994m

  • Finansai Tyrimai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3073 žodžiai)
  • Kolegija
  • Finansų tyrimai
  • Microsoft Word 360 KB
  • Tiesioginės užsienio šalių investicijos Lietuvoje tyrimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Tiesioginės užsienio šalių investicijos Lietuvoje tyrimas. (2016 m. Gegužės 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/tiesiogines-uzsienio-saliu-investicijos-lietuvoje-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:16