Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų įvertinimas


Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų įvertinimas ataskaita. Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų įvertinimas. Tiesioginiu ir netiesioginiu matavimo paklaidu vertinimas. Tiesioginiu ir netiesioginiu matavimu paklaidu ivertinimas kontroliniai. Tiesioginiu ir netiesioginiu matavimu paklaidu yvartiniams. Tiesioginiu ir netiesioginiu paklaidu ivertinimas laboratorinis.

Fizikos laboratorinis darbas. Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų įvertinimas. Darbo užduotis. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, - nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. Teorinio pasirengimo klausimai. Teorinė dalis. Darbo aprašymas. Kontroliniai klausimai.


Darbo užduotis.

Teorinio pasirengimo klausimai. Matavimas slankmačiu, mikrometru, tls tipo svarstyklėmis. Tiesioginių bei netiesioginių matavimų sisteminės ir atsitiktinės paklaidos.

Teorinė dalis. Bendruoju atveju, kai kai fizikinio dydžvadinamas jo absoliutine paklaida. Ji paklaida, kurią sąlygoja pirmieji du faktoriai vadinama sistemine. Jos modulis ir ženklas yra pastovūs.

Paklaida, kurią lemia atsitiktinės priežastys, vadinama atsitiktine. Tuomet, matuojant tą patį dydį keletą kartų, gaunamos vis skirtingos jo vertės x1, x2, x3, , kurių vienos yra mažesnės už tikrąją vertę, o kitos – didesnės. Tokiems matavimams galioja statistikiniai dėsniai. Iš jų išplaukia, kad ieškošiuo atveju atskirų matavimų absoliutinės paklaidos gali turėti skirtingus modulius ir ženklus. Tuome pastaroji patogi tuo, kad esant pakankamai dideliam matavimų skaičiui (n 1), su tikimybe a » 0,997 galima teigti, jog ieškomojo dydžio tikroji vertė yra intervale nuo iki. Intervale ø jai būti tikimybė 0,683, o intervale ø tikimybė a » 0.

Dažnai tiesiogiai išmatavus vienus dydžius iš jų apskaičiuojamas ieškomas dydis. Pavyzdžiui šiame darbe masės tankis r apskaičiuojamas tiesiogiai išmatavus ritinio masę m, jo ilgį l ir skersmenį d, Tuomet netiesiogiai išmatuoto dydžio pati paprasčiausia paklaidos formulė gčia laikomasi prielaidos, kad visų tiesiogiai matuojamų dydžių absoliutinės paklaidos dm, dl ir dd yra vienodo ženklo (imami išvestinių moduliai), todėl taip nustatyta paklaida dr yra pati didžiausia ir vadinama ribine. Taip vertinti patogu, kai tiesiogiai matuojamų dydžių yra nedaug ir jų paklaidos yra sisteminės. Priešingu atveju minėtoji prielaida mažai tikima ir pagal (10) gaunama nepagrįstai kai tiesiogiai matuojamiems dydžiams dominuoja atsitiktinės paklaidos, tuomet netiesiogiai išmapirmos tikslumo klasės svarstyklėmis tls pasvėrę ritinį randame jo masę m ir įvertiname svėrimo paklaidos dm did0,01 mm tikslumo mikrometru matuojame skersmenį d ritinio, kuris pagamintas mažesniu tikslumu nei 0,01 mm. Todėl, skirtingose ritinio vietose 10 kartų išmatavę skersmenį, apskaičiuojame skersmens aritmetinį vidurkį < d bei jo nustatymo vidutinę aritmetinę < dd ir vidutinę kvadratinę sn paklaidas. Dydis < d apskaičiuopagal (12) ir (13) formules įvertiname masės tankio nustatymo santykines paklaidas. Skaičiuodami imame , o . Gretiname paklaidas < dd su sn bei

Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų įvertinimas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/tiesioginiu-ir-netiesioginiu-matavimo-paklaidu-ivertinimas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 21 d. 23:29