Tiesioginių mokesčių harmonizavimas ES


Ekonomikos referatas. Įvadas. Europos sąjungos mokesčių harmonizavimas. Europos sąjungos tiesioginių mokesčių harmonizavimas. Įmonių mokesčių harmonizavimas. Fizinių asmenų mokesčių harmonizavimas. Tiesioginių mokesčių harmonizavimo tikslai ir reikšmė. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo objektas: Europos Sąjungos tiesioginiai mokesčiai.

Darbo tikslas: Ištirti ES tiesioginių mokesčių harmonizavimą.

Darbo uždaviniai:

Išsiaiškinti kas yra mokesčių harmonizavimas ir jo tikslas;

Išanalizuoti ES tiesioginių mokesčių harmonizavimą;

Išnagrinėti įmonių ir fizinių asmenų mokesčių harmonizavimą.

Tyrimo metodologija: Aprašomasis teorinis darbas, kurio metu buvo susisteminamos ir vertinamos įvairių autorių moksliniai darbai. Taip pat buvo nagrinėtos Tarybos direktyvos, Komisijos pranešimai.

Mokesčių harmonizavimo tikslas – mokestinės diskriminacijos ES uždraudimas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų derinimas. Diskriminacijos uždraudimas suprantamas, kaip: draudimas valstybei narei apmokestinti kitos šalies narės prekes vidaus mokesčiais, didesniais nei taikomi panašioms vietinėms prekėms; draudimas valstybei narei apmokestinti kitos šalies prekes vidaus mokesčiais, kurie kitoms prekėms teiktų netiesioginę apsaugą. Mokslinėje literatūroje išskiriami dvejopi mokesčių harmonizavimo požiūriai:

Pirmą kartą šalių narių ekonominiai ir socialiniai skirtumai išryškėjo dar 1957m. šešioms šalims įkūrus Europos Ekonominę bendriją. „Besiskiriančios įmonių apmokestinimo sistemos darė skirtingą įtaką kapitalo judėjimui ir investavimui. Personalinių pajamų mokesčiai skyrėsi dydžiu, nuolaidomis, administracinėmis procedūromis, įstatymo vykdymo kontrole.“ Išryškėjus esminiams skirtumams, Romos sutartis buvo keista ir pildyta – priimtas Suvestinis Europos aktas, Europos sąjungos (Mastrichto ir Amsterdamo sutartys). Šiose sutartyse tiesiogiai apibrėžiama, kad įstatymų, reglamentuojančių apyvartos, akcizo mokesčius ir kitų netiesioginių mokesčių normų derinimas ir vienodinimas yra strateginis ES tikslas. Mokesčių harmonizavimo tikslas – fiskalinis neutralumas ir efektyvus bendrosios rinkos funkcionavimas.

Pirmieji esminiai sprendimai reaguojant į šiandieninės rinkos pokyčius ir kuriant bendrosios rinkos poreikius atitinkančią mokesčių sistemą – 1996m. Komisijos paruošta visapusiška apmokestinimo politikos ES analizė „Apmokestinimas Europos sąjungoje“ SEC(1996)487. Joje apibrėžiami pagrindiniai ES mokesčių politikos siekiai: didinti užimtumą, skatinti ekonominį augimą, stabilizuoti fiskalines sistemas, užtikrinti bendrosios rinkos funkcionavimą. 2001m. Komisija paskelbė komunikatą „Mokesčių politika Europos sąjungoje – ateinančių metų prioritetai“ KOM(2001)260. Jame akcentuojama aukšto laipsnio netiesioginių mokesčių harmonizavimo būtinybė.

Mokesčių harmonizavimo lygis ir apimtis turi būti adekvati siekiamiems tikslams, todėl nėra būtinybės absoliučiai suvienodinti visų ES šalių narių mokesčių sistemas. Laikydamosi pagrindinių Sąjungos principų, šalys narės gali pasirinkti tokias mokesčių sistemas, kurios geriausiai atitinka jų makroekonominius siekius, socialinę politiką ir preferencijas. Svarbu pabrėžti tai, jog daugelyje ES šalių dėl skirtingų mokesčių sistemų charakteristikų ir valstybinės politikos prioritetų, mokesčių sistemos suvienodėjimas nėra reikalingas. Tačiau šalys narės nėra linkę atsiriboti nuo tarptautinėje rinkoje vykstančių pokyčių ir tendencijų, todėl mokesčių koordinacija ir harmonizacija vieningai suinteresuoti visi tarptautinės rinkos dalyviai. Kuriant mokesčių sistemos harmonizavimo ir koordinavimo gaires, didžiausias ir pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas Bendrijos mokesčių mokėtojų interesams.

Bendrijos sutartyje tiesioginių mokesčių suderinimas nėra tiesiogiai numatytas, tiesioginis apmokestinimas išskirtinai priklauso valstybių narių kompetencijai. Tačiau nacionaliniai mokesčių įstatymai negali pažeisti keturių svarbiausių Europos Bendrijos (EB) sutartyje numatytų laisvių – laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas bei fizinių ir juridinių asmenų steigimosi teisės. Dėl savo mobilaus pobūdžio, tiesioginės įtakos laisvosios rinkos kūrimuisi ir efektyviam funkcionavimui, tiesioginių mokesčių sistema taip turėtų būti harmonizuota bent minimaliu lygiu.

Pagal Bendrijoje galiojančią teisę, šalys narės savarankiškai formuoja tiesioginių mokesčių sistemas, siekdamos įgyvendinti vidaus politikos uždavinius ir prioritetus. Tačiau dėl verslo ir privačios veiklos globalizacijos, kai fiziniai ir juridiniai asmenys savo veiklą vykdo keliose skirtingose šalyse, esant skirtingoms apmokestinimo normoms, pasireiškia nenuosekli apmokestinimo tvarka. Tiesioginių mokesčių harmonizavimo ES lygiu būtinybė iškilo vis platesniu mastu pasireiškiant dvigubo apmokestinimo, fiskalinių barjerų ir mokestinės diskriminacijos problemoms. Tai neigiamai veikia bendrosios rinkos santykius ir stabdo plėtrą:

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3463 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 33 KB
  • Tiesioginių mokesčių harmonizavimas ES
    10 - 2 balsai (-ų)
Tiesioginių mokesčių harmonizavimas ES. (2015 m. Spalio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/tiesioginiu-mokesciu-harmonizavimas-es.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:00