Tikėjimo ir netikėjimo problematika A. Rimbaud tekstuose


Lietuvių analizė. Tikėjimo ir netikėjimo problematika A. Rimbaud tekstuose.


Žmogaus dvasia nuolat blaškosi, ieško tiesos, tačiau realybė yra tokia, kad ateina metas, kai veikėjas visiškai paklūsta savo dvasiai ir pradeda ją laikyti šventa. „Nušvitimuose“ žmogus yra haliucinacijose, jo nušvitimai yra tarsi sapnas. Jis pradeda tikėti gamtos galia, kad gamta visa kurianti ir griaunanti. Belieka tikėti tik savo sapnais ir siela, tiesos ieškoti pragare, kur amžina jo vieta. Tikėjimas ir netikėjimas kovoja individo pasąmonėje. Tikėti reikia ne tik savo jėgomis, bet ir tuo, kad prasmingai nugyvensi gyvenimą pragare arba bent pakilsi iki realybės, kuri yra dirbtina. A. Rimbaud kūrybos žmogus yra arba bedugnėje, arba pakeliui į bedugnę. Negimęs laimingu ir kilmingu jis nebus pašlovintas ir neatsidurs rojuje. Rojus beliks tik jo fantazijos vaisius ir kūrybos pradas.

  • Lietuvių kalba Analizės
  • 2013 m.
  • 1 puslapis (517 žodžių)
  • Lietuvių analizės
  • Microsoft Word 4 KB
  • Tikėjimo ir netikėjimo problematika A. Rimbaud tekstuose
    10 - 3 balsai (-ų)
Tikėjimo ir netikėjimo problematika A. Rimbaud tekstuose. (2013 m. Spalio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/tikejimo-ir-netikejimo-problematika-a-rimbaud-tekstuose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:44