Tikėjimo paradoksas Kierkegardo filosofijoje


Kierkegardas. Tikejimas filosofijoje. Etinis paradoksas pasireiškia. Filosofas kierkegardas idėjos. S.kierkegardas buvo tikintis. Pusiaujo paradoksas. Tikėjimo ir žinojimo santykis. Mokslo ir tikejimo paradoksai. Etikos ir tikejimo santykis tikejimo paradoksas. Kierkegardas ir dievas.

Filosofijos referatas. Įvadas. Tikėjimas Kierkegardo filosofijoje. Didžioji dalis to, ką mes žinome mus pasiekia ne per patyrimą, o per kalbą. Tikėjimas Platonui yra prastas žinojimas, žemiausio lygio. Aš žinau tai, ką patiriu. Tikėjimas yra santykis su kalba. Išvados.


Kierkegardas- xix amžiaus danų mąstytojas. Jo likimas susiklostė gana savotiškai. Kol buvo gyvas, jis buvo mažai žinomas ne tik europoje, bet ir pačioje danijoje. Amžininkai kierkegaardą žinojo daugiau kaip religinį mąstytoją. Ir tik xx amžiaus pradžioje jo idėjos tarytum iš naujo atgimsta egzistencialistinėje filosofijoje. Susidomima ne tik jo kūryba, bet ir asmeniniu gyvenimu.

Kiekegardo filosofija iracionalistinė, jis oponavo xviii amžiaus švietėjiškajam racionalizmui ir pastangoms sukurti protingos visuomenės idealą, paremtą laisvės, lygybės ir brolybės principais. Skirtingai nuo racionalistinės filosofijos, prasidedančios abejone, postracionalistinė filosofija prasideda neviltimi. Skausmingas žmogaus būties dramatiškumo išgyvenimas lydi tiek pirmuosius, tiek paskutinius postracionalistinės filosofijos žingsnius. Kierkegardas bando apibūdinti žmogaus kaip laikinos, ribotos ir mirtingos būtybės situaciją šiame pasaulyje. O vienas iš būdų įprasminti žmogaus būtį pasaulyje buvo tikėjimas, kuris padėdavo žmonėms tvirčiau jaustis šiame pasaulyje. O tuo tarpu kierkegardas į tikėjimą pažvelgia visiškai kitaip. I didžioji dalis to, ką mes žinome mus pasiekia ne per patyrimą, o per kalbą. Aš žinau tai, ką patiriu. Tikėjimas yra santykis su kalba. Tikėjimas tampa metafiziniu centru rašto religijose: judaizme, krikščionybėje ir islame. Dievas mozei atsivėrė kalba. Islamui ir judaizmui knyga egzistavo dar iki sukuriant pasaulį (koranas ir tora). Tikėjimas- nėra joks dievo patyrimas. Tikėjimas- tai kažkoks santykis (draudžiama matyti patį dievą!). Tačiau koks tas santykis? Net jėzus niekur nesako, kad matė savo tėvą, jis jam taip pat pasireiškė per žodį.

Koks skirtumas tarp tikinčio santykio su šv. Raštu ir žinančio santykio su šv. Raštu. Tikėjimas yra bekalbis santykis su kalba. Žinojimas- kalbantis santykis su kalba, jis visada išsiskleidžia papildoma kalba. Žinantis žmogus netiki tuo, kas parašyta šv. Rašte, o tikintysis tiki viskuo, neprideda nei vieno žodžio prie to, kas parašyta dievo!. Tikėjimo paradokas- tikslus kiekegardo pastebėjimas. Padarydamas tikėjimą problema, jis ima kalbėti apie bekalbį santykį. Kalbėti apie tylą. Tačiau kaip tai įmanoma: kalbėdamas apie tylą tu sunaikini ją. Apie tikėjimą galima kalbėti tik absurdo ir paradokso terminais. Tikėjimas gali tapti problema tik tada, kai jis išnyksta. Žinojimas yra tos kalbos, kuria tikime komentaras? O kas vyksta tarp tikinčiojo ir kalbos? Tikintysis susitapatina su kalba. Tikėti reiškia naiviai ištirpti kalboje.

  • Filosofija Referatai
  • 2010 m.
  • 6 puslapiai (1785 žodžiai)
  • Universitetas
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 12 KB
  • Tikėjimo paradoksas Kierkegardo filosofijoje
    8 - 2 balsai (-ų)
Tikėjimo paradoksas Kierkegardo filosofijoje. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/tikejimo-paradoksas-kierkegardo-filosofijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 11:43