Tomas Akvinietis referatas


Filosofijos referatas. Įvadas. Tomo Akviniečio biografija. Kaip įrodyti Dievo buvimą. Blogis pasaulyje atsiranda ne iš Dievo. Dievas viską pažįsta. Tomas Akvinietis apie aukščiausią žmogaus laisvės lygmenį. Valios santykis su galutiniu tikslu. Valios santykio su Dievu problema. Žmogaus esinijos daugis. Žmogus sielos ir kūno junginys. Dorybės pagrįstos įstatymais. Išvados. Literatūros sąrašas.


Tomas Akvinietis buvo vienas iš Aristotelio šalininkų. Derindamas Aristotelio mintis su Apreiškimu ir Bažnyčios mokymu , jis sukūrė naują krikščioniškosios filosofijos modelį. Svarbiausias bruožas yra tas , kad jo filosofija dar vadinama esaties filosofija. „Esatis- tai kas turi buvimą“- taip apibudinama esatis Tomo Akviniečio veikale.

Tomas Akvinietis- teologas, filosofas, paskelbtas šventuoju, turintis „Doctor Angelicus“ titulą. Tomas Akvinietis gimė 1224 (ar 1225)metais netoli Akvino , Roccaseccoje

(Italija).Tiksli gimimo data nėra žinoma.Jo tėvas buvo kilęs iš langobardų giminės, motina – iš normanų. Jie turėjo daug dvarų Pietų Italijoje. Iš pradžių Tomas mokėsi Monte Casino abatijoje, vėliau laisvuosius menus ir logiką studijavo Neapolyje Frydricho II įsteigtame universitete. Būdamas 18 metų , prieš motinos valią, įstojo į Domininkonų vienuolių ordiną, kuris jį pasiuntė studijuoti į Paryžių , vėliau- į Kelną. Kelne Tomo Akviniečio studijoms vadovavo ano meto garsiausias teologas ir filosofas domininkonas Albertas Didysis.

1274 metais sausio mėnesį popiežiaus Grigaliaus X buvo pakviestas dalyvauti Bažnyčios ekumeniniame susirinkime Lione. Kelionėje Tomas Akvinietis susirgo ir mirė.

Kas pažinojo Tomą Akvinietį , visi liudija, kad buvęs labai skaisčios sielos , visada kuklus, paprastas vienuolis, visiems nuoširdus, paslaugus. Kartą jis yra išsitaręs , kad šv. Krizostomo Mato Evangelijos komentarai yra daug vertingesni, negu visi Paryžiaus turtai. Popiežius Jonas XXII jį kanonizavo 1323 m., o šv. Pijus V paskelbė Bažnyčios Daktaru (1569) . Popiežius Leonas XIII enciklika Aeterni Patris paskelbė Tomo mokslą oficialiu Bažnyčios mokslu, įsakė visose katalikiškose mokyklose jo laikytis, skirdamas Tomą mokslo ir mokyklų globėju.

Kelias Dievop yra dvejopas – tikėjimas ir žinojimas. Tai du to paties kelio tarpsniai. Ginčai dėl tikėjimo ir mokslo vertės yra nepamatuoti, nes tikėjimas ir žinojimas neprieštarauja vienas kitam- yra netapatūs. Todėl yra taip , kad ir vienas ir kitas remiasi skirtingomis tiesomis: tikėjimas – apreiškimo , žinojimas – įrodymo. Apreiškime yra daugiau panašių – sielos nemirtingumo , pasaulio sukūrimo ir kitų idėjų. Žinojime yra ir tokių tiesų , prie kurių protas tik priveda , bet įrodyti nepajėgia. Todėl jomis reikia patikėti. Tačiau ten esama tokių idėjų , kurias žmogus negali suvokti protu. Tokia yra Dieviškosios trejybės paslaptis: kodėl Dievas yra trijuose asmenyse

Tikėjimas ir protas negali vienas kitam prieštarauti, nes abu yra kilę iš Dievo. Protas susideda iš galimo (intellectus possibilis) ir aktyviojo (intellectus agents ) intelekto. Taip atsiskiria žmogaus gebėjimas pažinti ir tikrasis pažintumas. Pažinimo procesą galima apibudinti taip: iš pradžių fizinis kūnas, kuriame jutimo organe sukuria atvaizdą, paskui šis patenka į bendrąją juslę, kad paskui kaip atskiras vaizdas įsitvirtintų vaizduotėje. Šis procesas vyksta juslėmis suvokiamų dalykų sferoje.

Vis dėlto kai kam gali atrodyti, kad nedera žmonėms siūlyti tikėti tuo, kam ištirti proto nepakanka, nes Dievo išmintis kiekvienam duoda jo paties prigimtį. Todėl reikia įrodyti, kad būtina, jog dievo valia žmogui būtų pasiūlyta tikėti ir tuo, kas pranoksta žmogaus protą. Juk niekas netyrinėja to, apie ką nežinotų iš anksto. Dievo apvaizda žmonėms skyrė aukštesnį gėrį, būtina žmogaus protą kviesti į ką nors aukštesnio, kad jis išmoktų trokšti ir uoliai siekti to, kas pranoksta visą šį gyvenimą. Filosofai taip pat stengiasi parodyti, jog egzistuoja kitos, aukštesnės negu tie juntami dalykai prigimtinės gėrybės ir jog tie, kurie atsidėtų aktyvaus ar kontempliatyvaus gyvenimo dorybėms , gautų saldesnį pasitenkinimą iš tų aukštesniųjų gėrybių.

Blogis yra gėrio priešingybė . Trūkumas arba netobulumas negali priklausyti Dievui , nes Jis yra visiškai tobulas. Todėl Dieve blogio negali būti.

  • Filosofija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3593 žodžiai)
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 26 KB
  • Tomas Akvinietis referatas
    10 - 5 balsai (-ų)
Tomas Akvinietis referatas. (2015 m. Spalio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/tomas-akvinietis-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:42