Topografiniai, skaitmeniniai ir kosminiai žemėlapiai


Geodezijos referatas.

Įvadas. Žemėlapiai ir planai. Topografiniai žemėlapiai. Skaitmeniniai žemėlapiai. Kosminiai žemėlapiai. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Sumažintas ir vietovę atitinkantis horizontalios projakcijos vaizdas plokštumoje vadinamas planu. Visame plano plote mastelis išlaikomas toks pat – į Žemės kreivumą neatsižvelgaima, todėl Dekarto stačiakampių sistemoje didesni kaip 20km2 plotai navaizduojami.

Pastovių vietovėje esančių objektų kontūrų visuma vadinama situacija, Žemės paviršiaus nelygumų visuma – reljefu. Reljefas palne ar žemėlapyje vaizduojamas horizintalėmis – kreivėmis, jungiančiomis vienodo aukščio nuo pasirinkto lygio taškus.

Sumažintas ir apibendrintas Žemės esančius objektus sferiniame paviršiuje nepatogu, antra vertus, pavaizduoti sferinį paviršių plokštumoje be trūkių ir sanklotų neįmanoma, todėl suprojekuoti sferinį paviršių į plokštumą galių tik šiek tiek vienaip ar kitaip iškraipant.

Vaizduojant didelius plotus, taikomos įvairios kartografinės projekcijos, dažniausiai Gauso ir Kriugerio.

Pagal mastelius esti smulkiojo, vidutinio ir stampiojo mastelio planai ir žemėlapiai. Smulkesniu negu1:1000000 mastelių žemėlapiai yra apžvalginio pobūdžio ir gerodezioje nenaudijami. Vidutinių mastelių (1:1000000, 1:500000, 1:200000) žemėlapiai priskiriami prie apžvalginių topografinių, o 1:100000 ir stambesnio mastelio (1:50000, 1:25000, 1:10000) – topografinių. Juose pavaizduotas reljefas, svarbiausieji vietos objektai. Topografiniai planai būna 1:5000, 1:200, 1:1000, 1:500 mastelių. Statybių darbų reikmėms kartais sudaromi 1:200, 1:100 ar net 1:50 masteliu planai.

Žemėlapiai pagal paskirtį skirstomi į: topografinius, fizinius-geografinius, ekonominius, politinius-administracinius ir specialiuosius (klimatinius, dirvožemio ir kt.).

Vietovės objektai topografinuose planuose ir žemėlapiuose vaizduojami sutartiniais topografiniais ženklais. Vaizduojami vietovės objektai skirstomi į dvi grupes. Vienus objektus (arimus, pievas, miškus, jūras ir pan.) galima reikiamu masteliu pavaizduoti žemėlapyje arba plane, kitų objektų (kelio pločios, mažų upių, tiltų, kelio ženklų, šulinių, geodezinių ženklų, šaltinių ir pan.) norimu masteliu pateikti plane ar žemėlapyje napavyktų.

Pirmieji ženklai vadinami kontūriniais, nes sumažinus juos vaizduojamųjų objektų kontūrai išlieka. Antrosios grupės ženklai vadinami nemasteliniais. Jie žymi objekto vietą, tačiau objekto kontūrų ir dydžio neišreiškia.

Ženklai papildomi užrašais ir skaičiais – aiškinamaisiai ženklais. Raidėmis ir skaičiais nurodomi vaizduojamųjų objektų parametrai – upių gylis ir tekmės greitis tiltų plotis ir keliamoji galia, miško rūšis (lapuočiai, spygliuočiai, mišrieji miškai), vidutinis medžių storis ir aukštis, vidutinis atstumas tarp medžių miške, autokelių plotis ir pan.

  • Geodezija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Martynas
  • 12 puslapių (2082 žodžiai)
  • Kolegija
  • Geodezijos referatai
  • Microsoft Word 495 KB
  • Topografiniai, skaitmeniniai ir kosminiai žemėlapiai
    10 - 3 balsai (-ų)
Topografiniai, skaitmeniniai ir kosminiai žemėlapiai. (2017 m. Lapkričio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/topografiniai-skaitmeniniai-ir-kosminiai-zemelapiai.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 16 d. 11:07